Žirgų „Kissing Spines“ – mano patirtis: nuo diagnozės iki sugrįžimo į balną
Kai veterinarijos gydytoja parodė man Kasparo nugaros rentgeno nuotraukas ir pirmą kartą ištarė žodžius „Kissing Spines“, neturėjau jokio supratimo, ką tai mums reikš. Vėlesnėmis savaitėmis vakarais internete perskaičiau tikrai kiekvieną žirgų „Kissing Spines“ patirtį, kurią tik galėjau rasti. Norėjau suprasti, kas mūsų laukia, ir paskaityti žmonių, kurie tai jau išgyveno, istorijas. Būtent todėl dabar aprašau mūsų pačių istoriją – atvirai, su viskuo, kas vyko sklandžiai, ir tuo, ką šiandien daryčiau kitaip.
Pirmiausia svarbi pastaba: „Kissing Spines“ yra rimta diagnozė – ji turi būti nustatyta rentgenu ir prižiūrima veterinarijos gydytojo. Tai, ką čia pasakoju, yra mano asmeninė patirtis su vienu žirgu, ir tai neatstoja tyrimų bei Jūsų veterinarijos gydytojo priežiūros.
Kaip prasidėjo mūsų „Kissing Spines“ patirtis: pirmieji Kasparo požymiai
Kasparas yra 13 metų Hanoverio veislės kastratas, su kuriuo mėgėjiškai joju dailųjį jojimą. Ilgus metus jis buvo visiškai patikimas. Vienos žiemos metu tai po truputį pasikeitė. Balnojamas jis tapo jautrus, glausdavo ausis ir sukdavo galvą į mane. Po apšilimo su balnu jis dažnai būdavo įsitempęs, o pradedant šuoliuoti nuolat ožiuodavosi. Jis nebedirbo tinkamai nugara, mosikavo uodega ir apskritai atrodė nepatenkintas.
Atvirai kalbant, iš pradžių šiuos ženklus supratau neteisingai. Maniau, kad tai dėl šaltojo metų laiko, blogų dienų, jo nuotaikos. Kurį laiką net svarsčiau, gal jis tiesiog tapo užsispyręs. Atvyko balnius, pritaikė balną, ir kelias savaites buvo šiek tiek geriau – tada viskas grįžo. Tik kai Kasparas krūpčiojo nugaros srityje net ir valomas, supratau, kad tai nėra nuotaikos problema, o skausmas. Tai, kad anksčiau į tai nežiūrėjau rimtai, yra vienintelis dalykas, kurio tikrai gailiuosi pažvelgus atgal.
Ką iš tikrųjų žirgui reiškia „Kissing Spines“
Mano veterinarijos gydytoja viską ramiai paaiškino, ir aš pasistengsiu tai atpasakoti taip, kaip supratau. Išilgai stuburo yra vadinamosios keterinės ataugos. Esant „Kissing Spines“, šios ataugos – ypač srityje po balnu – yra per arti viena kitos arba liečiasi. Iš čia ir atsirado pavadinimas: keterinės ataugos „bučiuojasi“ (angl. kissing). Tai gali sukelti spaudimą ir skausmą, ypač tuomet, kai žirgas turi išgaubti nugarą nešdamas raitelio svorį.
Tai diagnozuojama atliekant rentgeno tyrimą. Mano veterinarijos gydytoja papildomai apčiuopė nugarą ir vietinės nejautros pagalba patikrino, ar skausmas tikrai kyla iš šios srities. Man pasirodė svarbus vienas jos sakinys: ne kiekvienas žirgas, kurio rentgeno nuotrauka su pakitimais, taip pat patiria negalavimus, o jų pasireiškimas gali būti nuo švelnaus iki ryškaus. Taigi, vien tyrimo išvada dar nėra visa istorija – svarbu, ar žirgui skauda ir kaip jis juda kasdieniame gyvenime. Tai man padėjo ne iš karto galvoti apie blogiausia, bet vis tiek rimtai vertinti šią problemą. Juk tai nugaros problema, o ne menkas negalavimas.
Ką mes pakeitėme – ne tik šėrimą
Tai man buvo svarbiausias atradimas: diagnozavus „Kissing Spines“, nėra vieno vienintelio sprendimo. Mums padėjo kelių priemonių derinys, kurį pritaikėme bendradarbiaudami su veterinarijos gydytoja ir kineziterapeute.
Medicininę dalį perėmė mano veterinarijos gydytoja ir tikslingai gydė paveiktą sritį. Lygiagrečiai buvo dar kartą atidžiai patikrintas balnas, nes tinkamas balnas šiuo atveju yra lemiamas. Žirgų kineziterapeutė reguliariai dirbo su Kasparu ir parodė man pratimų, kuriuos galiu atlikti tarp vizitų.
Tačiau didžiausia darbo dalis teko treniruotėms – ir tai reikalauja laiko. Tikslas buvo taip sustiprinti nugaros raumenis, kad tarp keterinių ataugų atsirastų daugiau vietos, ir Kasparas vėl galėtų laikyti savo nugarą. Mes labai daug dirbome tempimo poza, t. y. „pirmyn-žemyn“, kad jis išgaubtų nugarą. Prie to prisidėjo darbas nuo žemės, darbas su kartelėmis ir kavaleti, kordavimas taisyklingoje padėtyje ir nuolatinis darbas įkalnėse. Jojimas iš pradžių beveik net nebuvo planuojamas; aš daug su juo vaikščiojau ir suteikiau jam tiek laisvo judėjimo levadoje, kiek tik buvo įmanoma. Viskas vyko tik pamažu ir su labai daug kantrybės. Buvo geresnių ir prastesnių dienų, o man teko išmokti mąstyti savaitėmis ir mėnesiais, o ne atskiromis treniruotėmis.
Kaip nuvallo move atsirado Kasparo kasdienybėje
Šio intensyvaus stiprinimo etapo metu norėjau Kasparą papildomai palaikyti iš vidaus. Man buvo aišku: jei dabar jis iš naujo treniruoja visą savo kūną, sąnariams, sausgyslėms ir jungiamajam audiniui tenka didelis krūvis. Pirmiausia išbandžiau klasikinius miltelius sąnariams – ir man nepavyko. Kasparas nuosekliai atskirdavo miltelius, ėdžių dugne kaskart likdavo likutis, ir jis tiesiog ėsdavo aplink. Būtent tai ir yra pagrindinė tokių papildų problema: tai, kas nesuėdama, negali ir padėti.
Tada mano kineziterapeutė man rekomendavo nuvallo move Snacks. Pirmiausia mane įtikino praktiškumas – tai, kad Kasparas iš tikrųjų juos ėda: tiesiai iš rankų, be jokio svėrimo ir be dulkėtų miltelių. Apie 500 kilogramų sveriančiam žirgui dienos norma yra šeši Snacks, t. y. apie 30 gramų. Juose, be kita ko, yra gliukozamino, MSM, kolageno ir hialurono rūgšties – t. y. būtent tų statybinių medžiagų, kurios atlieka svarbų vaidmenį sąnariams ir sausgyslėms. Pagrindą sudaro linų sėmenų išspaudos, ryžių sėlenos ir linų sėmenys, o sudėtyje nėra kviečių ir kukurūzų – man tai buvo svarbu, nes stresiniu laikotarpiu Kasparo skrandis taip pat buvo šiek tiek jautrus. Be to, man pasirodė praktiška, kad šie Snacks atitinka ADMR standartus ir neturi laukimo laikotarpio, nes slapta turėjau tikslą kada nors vėl nuvykti į varžybas. Nuo tada šie Snacks tapo neatsiejama mūsų kasdienės rutinos dalimi, ir man daugiau niekada neteko sukti galvos, ar šis palaikymas galiausiai tikrai pasiekia žirgo organizmą.
Kaip mes laikomės šiandien – ir mano atviras patarimas Jums
Bėgant savaitėms ir mėnesiams pastebėjau, kad Kasparas tapo laisvesnis. Šiandien jis vėl leidžiasi ramiai balnojamas, o rytais atrodo mažiau sustingęs nei pačioje pradžioje. Jaučiu, kad jis apskritai juda lanksčiau ir su didesniu džiaugsmu. Mano nuomone, didžiausią įtaką tam neabejotinai turėjo kantrus darbas treniruotėse, veterinarijos gydytojos gydymas, tinkamas balnas ir kineziterapija. nuvallo move Snacks šiuo laikotarpiu buvo viena iš sudedamųjų dalių, dėl kurios labiausiai džiaugiausi, kad Kasparas ją be problemų priima.
Ką norėčiau Jums patarti, jei šiuo metu esate panašioje situacijoje: rimtai vertinkite pirmuosius požymius ir anksti atlikite rentgeno tyrimus, užuot nurašę elgesį kaip užsispyrimą. „Kissing Spines“ nedingsta savaime, tai išlieka tema, kuriai reikia nuolatinio dėmesio – iki šiol mes nuosekliai palaikome treniruočių ir judėjimo režimą. Ir jei Jūsų žirgas, kaip ir Kasparas, išgyvena didesnio krūvio etapą, o Jūs norite palaikyti sąnarius ir sausgysles, bet Jūsų žirgas iki šiol atsisakydavo bet kokių miltelių, tuomet nuvallo move Snacks mums tapo tuo variantu, kuris nelieka gulėti ėdžiose. Toks palaikymas yra prasmingas tik naudojant ilgą laiką, mažiausiai nuo aštuonių iki dvylikos savaičių – kantrybė šioje temoje bet kuriuo atveju yra pats svarbiausias dalykas. Jei iki šiol prastas ėdamumas Jus vargino taip pat, kaip ir mane, mano požiūriu, tikrai verta juos išbandyti egyszer.