Kodėl žirgai spardosi? Priežasčių supratimas ir kada tai tampa įspėjamuoju signalu
Žirgas, kuris po balnu staiga išriečia nugarą ir pradeda spardytis, greitai sukelia nerimą. Į klausimą „kodėl žirgai spardosi?“ negalima atsakyti vienu sakiniu. Kartais tai lemia tiesiog energijos perteklius, kartais – fizinė problema, o retkarčiais žirgas spardosi, nes jaučia skausmą, pavyzdžiui, dėl sąnarių skausmo. Būtent dėl šios įvairovės taip svarbu ramiai įvertinti elgesį, užuot skubėjus jį vadinti „nepaklusnumu“ ar „įžūlumu“. Šiame straipsnyje paaiškinamos dažniausios priežastys, padedama atskirti nepavojingą elgesį nuo rimto ir parodoma, kokių veiksmų tikslinga imtis.
Kodėl žirgai spardosi? Dažniausios priežastys trumpai
Spardymasis pirmiausia priklauso visiškai normaliam žirgo judesių repertuarui. Ganykloje, žaidžiant ar po vėsios nakties tai yra gyvenimo džiaugsmo ir energijos pertekliaus išraiška. Po balnu situacija tampa sudėtingesnė, nes čia susideda daug veiksnių. Apibendrintai priežastis galima suskirstyti į penkias grupes.
Išdykėliškumas ir energijos perteklius. Jauni ar gerai įmitę žirgai, grynas oras, šaltas vėjas, pirmoji sultinga pavasario žolė ar kelios dienos poilsio garde – visa tai gali paversti žirgą pernelyg energingu. Tokiu atveju spardymasis ypač būdingas pradedant bėgti risčia ar šuoliais, ir tai dažnai liaujasi, kai tik žirgas apšyla bei susikaupia.
Skausmas arba fiziniai negalavimai. Čia darosi rimčiau. Netinkamas balnas, įtampa ar nugaros problemos (pavyzdžiui, stuburo slankstelių ataugų ar kryžkaulio ir klubikaulio sąnario srityje), aštrūs dantų kraštai, skrandžio sutrikimai, kanopų problemos ar netinkamas kaustymas gali išprovokuoti spardymąsi. Taip pat ir sąnarių bei sausgyslių negalavimai – apie tai išsamiau netrukus.
Su raiteliu ir paruošimu susijusios priežastys. Nesubalansuota sėdėsena, per kieta ar nerami ranka, per daug spaudimo per anksti ar tiesiog per didelis krūvis gali nulemti tai, kad žirgas pradeda spardytis siekdamas išvengti situacijos.
Amunicija. Per stipriai užveržtas ar spaudžiantis pavaržas, spaudžiantis balnas ar netinkamos kamanos yra dažni, bet lengvai nepastebimi dirgikliai.
Stresas, baimė ir išmoktas elgesys. Nesaugumas, per didelis dirgiklių kiekis ar baimė gali pasireikšti spardymusi. Be to, kai kurie žirgai išmoksta, kad spardydamiesi gali išvengti darbo – tuomet tai tampa įprastu elgesio modeliu, reikalaujančiu tikslingos treniruotės.
Nepavojinga ar rimta? Kada reikėtų atkreipti didesnį dėmesį
Svarbiausia atskirti: „tai pažįstama iš mano žirgo“ ir „tai yra nauja“. Išdykėlišką spardymąsi paprastai lengva atpažinti: Jums pažįstamam žirgui tai nutinka retkarčiais, dažnai esant gaiviam, vėsiam orui ar jauniems žirgams žaidžiant, tai dingsta, vos tik žirgas pradeda dirbti ir apšyla, be to, nėra jokių kitų neįprastų požymių. Žirgas apskritai atrodo patenkintas ir norintis dirbti.
Tačiau reikėtų suklusti, jei iki tol ramus, patikimas žirgas staiga pradeda spardytis, jei tai darosi dažniau ar stipriau, jei tai visada nutinka tose pačiose vietose (pradedant šuoliuoti, perėjimuose, sutelkime ar jojant žemyn) arba jei tai paūmėja ant kieto grunto ir jojant volltu. Taip pat derinys su kitais signalais yra aiškus ženklas: jautrumas pavaržui, galvos purtymas, išriesta nugara, nenoras eiti į priekį, netolygus judesys ar sustingimas darbo pradžioje. Paprasta taisyklė: jei žirgas be aiškios priežasties pakeičia savo elgesį, jis Jums kažką bando pasakyti. Tuomet verta išsiaiškinti fizines priežastis, prieš pradedant koreguoti paruošimą.
Kai žirgas spardosi dėl sąnarių skausmo
Dažnai neįvertinamas dirgiklis yra sąnarių ir sausgyslių negalavimai. Jei žirgas spardosi ir prie to prisideda sąnarių skausmas, tai dažnai pasireiškia esant krūviui: pradedant šuoliuoti, perėjimuose, pakišant užpakalines kojas ar sutelkime. Taip pat būdingas sustingimas, kuris mažėja judant – žirgas „išsivaikšto“. Ypač kenčia dvi grupės: sportiniai žirgai, kurių sąnariai ir sausgyslės treniruotėse bei varžybose nuolat patiria dideles apkrovas, ir vyresni žirgai, kuriems mobilumo išlaikymas tampa aktualus.
Labai svarbu: spardymasis yra simptomas, o ne diagnozė. Ar tikrai priežastis yra sąnariai, ar slypi kažkas visai kito, gali išsiaiškinti tik kvalifikuotas tyrimas. Savarankiška diagnozė pagal nuojautą čia dažnai klaidina. Todėl pirmasis žingsnis visada priklauso veterinarijos gydytojui.
Ką konkrečiai galite padaryti – žingsnis po žingsnio
Jei Jūsų žirgas spardosi ir įtariate, kad tai lemia daugiau nei tik išdykėliškumas, sistemingas požiūris yra geriausia išeitis.
Pirmiausia veterinarijos gydytojas: šlubavimo tyrimas, nugaros apžiūra ir, jei reikia, vaizdinė diagnostika bei skrandžio sutrikimų patikrinimas sukuria svarbiausią pagrindą. Tuo pat metu verta susitarti su žirgų odontologu ar veterinaru dėl dantų ir burnos ertmės apžiūros. Po to balnininkas turėtų patikrinti balną ir pavaržą, taip pat kamanas ir žąslus. Tik po to pereinama prie treniruočių ir raitelio – pačios sėdėsenos, logiškos treniruočių struktūros, pakankamų pertraukų, kruopštaus apšilimo ir gero grunto. Ir galiausiai, svarbūs aplinkos veiksniai: pakankamas judėjimas ir ganymasis, mažiau streso, žirgui tinkamos laikymo sąlygos.
Kai priežastis išsiaiškinta ir kartu su veterinarijos gydytoju sudarytas planas, daugeliui norisi papildomai palaikyti savo žirgą kasdienybėje – ypač kai tai sportiniai žirgai, patiriantys dideles apkrovas, senjorai arba profilaktiškai, dar net neatsiradus negalavimams. Būtent čia praverčia funkcinis skanėstas sąnariams, toks kaip nuvallo move Snacks. Jis skirtas kasdieniam sausgyslių ir sąnarių palaikymui ir tam apjungia moksliniais tyrimais pagrįstas veikliąsias medžiagas. Dienos normoje iš šešių skanėstų (apie 30 g maždaug 500 kg sveriančiam žirgui) yra gliukozaminas (1.500 mg) kaip kremzlių atstatymo statybinė medžiaga, kolagenas (2.550 mg) kaip struktūrinis baltymas jungiamajam audiniui ir kremzlėms, MSM (2.250 mg) kaip organinė siera sausgyslių ir raiščių regeneracijai bei hialurono rūgštis (150 mg) kaip pagrindinė sąnarių skysčio sudedamoji dalis.
Pagrindas yra be kviečių ir kukurūzų, o jo sudėtyje yra linų sėmenų išspaudos, ryžių sėlenos ir sėmenys, todėl jis draugiškas skrandžiui ir noriai ėdamas. Ypač praktiška yra forma: daugelis žirgų atsisako sąnariams skirtų miltelių ar skysčių – o tai, kas nesuėdama, negali ir padėti. nuvallo move Snacks tiesiog duodami iš rankos, be jokio svėrimo ar dulkančių miltelių. Kiekį galima pritaikyti pagal svorį (apie keturis–penkis skanėstus lengvesniems žirgams, septynis–aštuonis sunkesniems), o pastebimiems rezultatams rekomenduojamas nuoseklus šėrimas bent aštuonias–dvylika savaičių; pirmi pokyčiai dažnai pastebimi jau po keturių–šešių savaičių. Aktualu dalyvaujantiems varžybose: nuvallo move Snacks atitinka ADMR, todėl yra saugūs varžybose ir gali būti naudojami be karencijos laikotarpio.
Svarbus išlieka sąžiningas įvertinimas: skanėstas sąnariams nepakeičia nei veterinarijos gydytojo, nei tikrosios priežasties išsiaiškinimo. Tai yra kasdienis palaikymas ir prevencija, o ne priemonė nuo paties spardymosi.
Pirmiausia išsiaiškinkite priežastį, tada tikslingai palaikykite
Jei keliate sau klausimą, „kodėl mano žirgas spardosi“, vertingiausias patarimas yra gana paprastas: vertinkite šį elgesį rimtai, atmeskite skausmo galimybę ir nuosekliai nagrinėkite galimas priežastis, užuot spėlioję. Ypač įtariant sąnarių skausmą, būtinas kvalifikuotas ištyrimas – visa kita yra tik klaidžiojimas tamsoje.
Kai diagnozė nustatyta ir žirgu pasirūpinta, kasdienis sausgyslių ir sąnarių palaikymas yra prasminga bendros koncepcijos dalis – ypač jei Jūsų žirgas patiria sportinius krūvius, sensta ar tiesiog norite tam iš anksto užkirsti kelią. Jei būtent tam ieškote nesudėtingo sprendimo, kurį Jūsų žirgas tikrai ėstų, verta išbandyti nuvallo move Snacks. Nors pristatymui už Vokietijos ribų taikomi siuntimo mokesčiai (tiksli kaina nurodoma atsiskaitymo metu), dėl 30 dienų pasitenkinimo garantijos galite ramiai išbandyti, kaip Jūsų žirgas priims nuvallo move Snacks – ir ateityje, susidūrę su spardymusi, susitelkti į tai, kas svarbiausia: suprasti priežastį ir palengvinti savo žirgo gyvenimą.