Žiedas žirgams: mano patirtis su Kasparo diagnoze ir mūsų kelias atgal į judėjimą
Kai praėjusį rudenį mūsų veterinarijos gydytojas, laikydamas rentgeno nuotrauką, ištarė žodį „žiedas“, man teko perklausti, ką tai iš tikrųjų reiškia. Kasparas, mano 16 metų amžiaus kastratas, jau kelias savaites vis judėdavo sustingęs – ypač ant kieto grunto. Tuomet ilgai ieškojau tikrų patirčių apie žirgų žiedą ir beveik neradau nieko, kas man būtų iš tiesų padėję. Todėl šiandien, praėjus maždaug pusantrų metų, ramiai aprašau, kaip viskas klostėsi mums: nuo pirmųjų požymių iki diagnozės ir to, kas mums iš tikrųjų padėjo kasdienybėje.
Pirmieji požymiai, kuriuos per ilgai nurašiau amžiui
Viskas prasidėjo vasaros pabaigoje, gruntas buvo kietas ir sausas. Pirmomis risčios minutėmis Kasparas judėjo gana sustingęs, bet vėliau atsipalaiduodavo – tad įtikinėjau save, kad tai tiesiog dėl amžiaus. Kol vieną rytą iš gardo jis išėjo akivaizdžiai šlubuodamas. Bėgant risčia tai buvo aiškiai matyti, ypač po nakties stovėjimo. Kai tik jis pajudėdavo, pasidarydavo geriau, o po sunkaus darbo vėl pablogėdavo. Čiurnos srityje jautėsi nedidelis karštis, o vėliau prie vainikėlio atsirado ir nedidelis sustorėjimas.
Šis svyravimas mane tikrai neramino. Kartais galvodavau, kad tai nieko rimto, o kartais labai bijojau, kad už to slypi kažkas ilgalaikio. Galiausiai, užuot dar laukusi, iškvičiau veterinarijos gydytoją – ir dabar gailiuosi, kad laukiau taip ilgai.
Ką iš tikrųjų reiškia diagnozė „žiedas“
Veterinarijos gydytojas man viską ramiai paaiškino, ir aš tai perteikiu taip, kaip pati supratau – kiekvienas žirgas yra skirtingas, todėl tai nepakeičia pokalbio su Jūsų asmeniniu veterinarijos gydytoju. Esant žiedui, vainikinio ar kanopos sąnario srityje susidaro kaulinės išaugos, tai yra tam tikros formos apatinės kojos dalies artrozė. Dažnai tai formuojasi ne vienerius metus dėl apkrovų, kartais dėl kojų statymo specifikos, o kartais – po senos traumos. Kietas gruntas situacijos tikrai nepalengvina.
Vienas dalykas man buvo ypač svarbus: yra didelis skirtumas, ar pažeistas pats sąnarys, ar kaulinės išaugos yra šalia jo. Tai turi įtakos prognozėms. Reikia būti atviriems – kauliniai pakitimai tiesiog niekur nedingsta, greito sprendimo čia nėra. Tačiau daugelis žirgų su tinkama priežiūra gali toliau dirbti lengvu krūviu, kai tik praeina ūmi, uždegiminė fazė. Mūsų atveju tai buvo nustatyta atlikus šlubavimo tyrimą, lenkimo testus ir padarius rentgeno nuotraukas.
Kaustymas, gruntas ir kasdienis judėjimas – ką mes pakeitėme
Svarbiausia nuo pat pradžių: vien tik nuo šėrimo tai nepriklausė, ir ne jis vienas viską išsprendė. Didžiausią darbo dalį atliko kalvis ir pakeista judėjimo koncepcija.
Kalvis pritaikė kaustymą, kad žirgui būtų lengviau perkelti svorį ir koja gautų geresnę atramą. Nuo to laiko sutrumpinome intervalus tarp kaustymų. Treniruotėse atsisakiau ilgų, sunkių krūvių – vietoj to daugiau žingsniuojame, ramiai jodinėjame ant gero grunto ir atidžiai apšylame. Veterinarijos gydytojas paaiškino, kad mūsų atveju reguliarus, kontroliuojamas judėjimas yra geriau nei ramybė garde. Ūmios fazės metu, atidžiai prižiūrint veterinarijos gydytojui, papildomai taikėme priešuždegimines priemones. Nuo to laiko nuosekliai stebiu Kasparo svorį, kad sąnariams tektų mažesnė apkrova. Visam tam reikia kantrybės, o būtent jos man iš pradžių labiausiai ir trūko.
Kaip mūsų gyvenime atsirado nuvallo move
Viena arklidžių kolegė, kurios vyresnė kumelė turėjo panašių problemų, kasdien šėrė nuvallo move Snacks ir man juos rekomendavo. Aš jau buvau nemažai skaičiusi šia tema ir atkreipusi dėmesį į įprastus ingredientus: gliukozaminas, kolagenas, MSM ir hialurono rūgštis.
Anksčiau bandžiau duoti miltelius sąnariams – mūsų atveju tai buvo beviltiška. Kasparas ėdžiose juos nustumdavo į dugną ir apėsdavo aplinkui, pusė likdavo gulėti ant dugno. O tai, ko jis nesuėda, negali ir veikti. Būtent tai man tapo lemiamu veiksniu: nuvallo move duodu tiesiai iš rankų, po šešis skanėstus sąnariams per dieną (apie 30 g tokio dydžio žirgui), be jokio svėrimo ir jokių dulkėtų miltelių. Jis juos paima nedvejodamas, tiesiai iš rankų.
Kas puikiai tiko mūsų situacijai: pagrindas yra be kviečių ir kukurūzų – sudėtyje linų išspaudos, ryžių sėlenos ir sėmenys – tai labai pravartu turint jautrų skrandį. Be to, produktas atitinka ADMR ir gali būti naudojamas be išlaukos periodo; nors varžybose beveik nebedalyvaujame, bet tai naudinga žinoti. Pirmosiomis savaitėmis pagal rekomendacijas šėriau dvigubą kiekį, o po to grįžau prie įprastos dienos normos. Šėriau nuosekliai kelis mėnesius, nes tokiam skanėstui sąnariams bet kokiu atveju reikia laiko – kalbama apie aštuonias–dvylika savaičių.
Kaip mums sekasi šiandien
Bėgant savaitėms pajutau, kad Kasparas treniruotes pradeda mažiau sustingęs. Rytais jis, mano akimis, noriau išeina iš gardo ir juda laisviau. Šiuo atžvilgiu stengiuosi viską vertinti atsargiai: lemiamą reikšmę turėjo pritaikytas kaustymas ir kontroliuojamas judėjimas, todėl atvirai galiu tik apibūdinti, ką matau jį stebėdama.
Jeigu Jūsų žirgui ką tik diagnozuotas žiedas, mano nuoširdus patarimas: pirmiausia rimtai įvertinkite veterinarijos gydytojo ir kalvio rekomendacijas, duokite tam laiko ir nesitikėkite greito sprendimo. Kasdienėje rutinoje nuvallo move Snacks mums palengvino vieną svarbų dalyką – Kasparas juos noriai ėda kiekvieną dieną, be jokių įkalbinėjimų. Man tai buvo skirtumas tarp priemonės, kuri lieka ėdžiose, ir tos, kurią mano žirgas iš tikrųjų gauna. Jeigu miltelių šėrimas Jums taip pat kasdien kelia sunkumų, Jūsų vietoje tiesįog pabandyčiau juos ištestuoti.