Žirgas juda sustingęs: supraskite priežastis ir sužinokite, ką galite padaryti

Užsėdate, paimate pavadžius, žengiate pirmuosius žingsnius – ir iškart pajuntate: šiandien judesio nedaug. Užpakalinės kojos nežengia pakankamai toli, nugara lieka įtempta, o pirmosios dešimt, penkiolika minučių atrodo sunkios, tarsi viskas turėtų išsijudinti. Žirgas nešlubuoja, jis tiesiog juda „sustingęs“. Ir besėdint balne kyla daugybė minčių: ar tai dėl šalto oro, gilaus grunto, o gal dėl balno? Ar tai primena apie save sąnariai?

Pirmiausia, atvirai kalbant: sustingusio žirgo vien tik šėrimu neatpalaiduosite. „Sustingimas“ yra simptomas, o ne trūkumas, kurį ištaisytų paprastas skanėstas. Bet tai tik pusė tiesos – o geroji pusė yra ta: struktūras, užtikrinančias sklandų, laisvą judėjimą, kasdienybėje tikrai galite tikslingai palaikyti. Šiame straipsnyje rasite abu dalykus: aiškų paaiškinimą, iš kur atsiranda sustingęs judėjimas ir kada reikėtų atkreipti didesnį dėmesį – bei atvirą, optimistišką požiūrį į tai, ką kartu gali suteikti tinkamas šėrimas, judėjimas ir geros laikymo sąlygos.

Ką iš tikrųjų reiškia „sustingęs“ – ir kaip tai atpažinti

„Sustingęs“, „susikaustęs“, „jautrus“, „nelygus“ – žirgyne šie žodžiai dažnai vartojami pakaitomis, o dažniausiai turimas omenyje tas pats jausmas: žirgas juda ne laisvai ir atsipalaidavęs, o suvaržytai ir kietai. Būdinga tai, kad apšilimo metu situacija gerokai pagerėja. Daugeliui žirgų tiesiog reikia laiko, kol raumenys, sausgyslės ir sąnariai pasiekia „darbinę temperatūrą“ – panašiai kaip ir mes rytais ne iš karto iššokame iš lovos pasiruošę sprintui.

Taip atpažinsite sustingusį judėjimą kasdienybėje:

• Pirmosios minutės atrodo sunkios, žirgui „nepavyksta įsibėgėti“.
• Užpakalinės kojos žengia trumpiau po svorio centru, nugara pradeda laisvai judėti tik vėliau.
• Pradžioje pastebimi nedideli ritmo netikslumai, kurie judant išnyksta.
• Ant kieto pagrindo arba posūkiuose žingsniai atsargesni, trumpesni.

Nepavojinga ar jau laikas pas veterinarą?

Pradėkime nuo gerų naujienų: didžioji dauguma žirgų, kurie pradžioje juda šiek tiek sustingę, o vėliau „apšyla“, neturi rimtų problemų. Ypač vėsiu oru, po nakties gardoje arba vyresniems žirgams trumpa įsibėgėjimo fazė yra visiškai normali.

Atkreipti dėmesį reikėtų tuomet, jei sustingęs judėjimas sutampa su vienu iš šių punktų – tada žirgą pirmiausia turi apžiūrėti veterinarijos gydytojas arba kalvis, prieš keičiant kažką šėrime:

• Sustingimas apšilimo metu nepraeina arba netgi stiprėja.
• Pasireiškia ryškus arba staigus šlubavimas.
• Sąnarys arba kanopa yra šilti, patinę ar skausmingi liečiant.
• Jaučiate sustiprėjusią pulsaciją kanopoje (galimas kanopų problemų požymis).
• Žirgas juda sustingęs ypač priekinėmis kojomis, rodo skausmą posūkiuose arba siauruose posūkiuose praranda ritmą.
• Jis vos nori judėti arba atrodo staiga pasikeitusio elgesio.

Tai nėra panikos sąrašas, o tik gairės. Žinant šiuos signalus, galima ramiai ir užtikrintai nuspręsti, kada turėtų įvertinti profesionalas – ir būtent tai suteikia saugumo.

Dažniausios priežastys, kai žirgas juda sustingęs

Sustingęs judėjimas retai turi tik vieną priežastį. Verta atkreipti dėmesį į šias sritis:

• Kanopos. Kanopų balansas, drožimo intervalai ir kaustymas turi tiesioginės įtakos judėjimui. Netinkama kanopų būklė persiduoda visam judėjimo aparatui.
• Sąnariai. Su amžiumi ir krūviu keičiasi sąnarių metabolizmas. Trumpas pradinis sustingimas, kuris praeina apšilus, čia yra labai dažnas reiškinys.
• Raumenys, nugara ir balnas. Įtampa ir (nebe)tinkamas balnas verčia žirgą ieškoti tausojančios padėties – jis susikausto.
• Šaltis ir judėjimo trūkumas. Po ilgo stovėjimo arba esant žemai temperatūrai įsibėgėjimo fazė būna ilgesnė. Daug laisvo judėjimo čia daro stebuklus.
• Gruntas. Gilus arba labai kietas gruntas sukelia didesnę apkrovą sausgyslėms, raiščiams ir sąnariams.

Geroji naujiena slypi pačiame šiame sąraše: dažniausia sustingusio, kieto judėjimo forma yra susijusi su kasdienybe ir krūviu – o būtent tas struktūras, kurios tuo metu dirba (sąnariai, kremzlės, sausgyslės, raiščiai), galite tikslingai palaikyti. Judėjimas, geros laikymo sąlygos ir apgalvota sąnarių priežiūra per pašarą čia idealiai papildo vienas kitą. Taigi, pažiūrėkime, kurios sudedamosios dalys čia atlieka tikrą vaidmenį.

Veikliosios medžiagos – ir ką rodo tyrimai

Kalbant apie sąnarius ir sausgysles, nuolat iškyla keturios maistinės medžiagos. Čia kiekviena iš jų aptariama atskirai – pradedant jos teikiama nauda ir patvirtinant pagrįsta nuoroda į tyrimus.

Gliukozaminas – kremzlių statybinė medžiaga

Gliukozaminas yra natūrali organizmo sąnarių kremzlių statybinė medžiaga, o kartu ir natūralios sąnarių amortizacijos dalis. Laboratoriniame tyrime su žirgų kremzlių ir sąnarių ląstelėmis nustatyta, kad gliukozaminas koncentracijose, artimose sąnario terpei, gali turėti teigiamos įtakos šių ląstelių aktyvumui (Byron ir kt., 2008). Tai yra ląstelių tyrimas, o ne jojimo testas, tačiau tai geras įrodymas, kad gliukozaminas veikia ten, kur reikia: tiesiogiai kremzlių metabolizme.

Kolagenas – struktūrinis baltymas jungiamajam audiniui

Kolagenas yra svarbiausias struktūrinis organizmo baltymas, suteikiantis kremzlėms, sausgyslėms ir raiščiams elastingumo bei stabilumo. 24 savaites trukusiame tyrime, kuriame dalyvavo sportuojantys suaugusieji, turintys su krūviu susijusių sąnarių nusiskundimų, kasdienis kolageno hidrolizato vartojimas pagerino sąnarių lankstumą ir bendrą savijautą (Clark ir kt., 2008). Šis tyrimas buvo atliktas su žmonėmis, tačiau struktūrinis kolageno vaidmuo jungiamajame audinyje yra vienodas nepriklausomai nuo rūšies, ir būtent šis vaidmuo daro jį tokiu vertingu komponentu.

MSM – organinė siera regeneracijai

MSM (metilsulfonilmetanas) yra natūralus sieros junginys, svarbus sausgyslių ir raiščių regeneracijai; siera taip pat dalyvauja antioksidaciniuose procesuose. Tyrime, kuriame dalyvavo 24 konkūriniai žirgai, šešias savaites gavę MSM (apie 8 mg vienam kg kūno svorio kasdien), po šuolių buvo pastebėti geresni su krūviu susijusio oksidacinio streso rodikliai, tarp jų ir aukštesnis glutationo lygis (Marañón ir kt., 2008). Paprastai tariant: buvo palaikoma natūrali organizmo apsauga nuo ląstelių apkrovos, kurią sukelia fizinis krūvis.

Hialurono rūgštis – sąnarių skysčio dalis

Hialurono rūgštis yra pagrindinė sąnarių skysčio (sinovijos) sudedamoji dalis, užtikrinanti sklandžius judesius – tai sąnario „tepalas“. Oraliai duodamos hialurono rūgšties tyrimai vis dar plėtojami, tačiau jau yra vilčių teikiančių duomenų iš tyrimų su žirgais: tyrimo metu, kuriame dalyvavo 48 jauni žirgai po kulno sąnario operacijos, gyvūnams, gavusiems geriamąjį hialurono gelį, vėliau pasireiškė mažesnis sąnarių tinimas nei kontrolinei grupei (Bergin ir kt., 2006).

Trumpas ir atviras paaiškinimas šioje vietoje – ir tik šis vienintelis: tai yra tikri, biologiškai pagrįsti sveikų sąnarių komponentai, ir jų vertė geriausiai atsiskleidžia kaip geros bendros visumos – judėjimo, priežiūros ir šėrimo – dalis. Pats simptomas „sustingęs“ taip nėra gydomas, tačiau palaikomos tos struktūros, kurios užtikrina laisvą ir sklandų judėjimą.

Dozavimas ir praktika

Tyrimuose veikliosios medžiagos dažnai naudojamos atskirai ir kartais dideliais kiekiais – tai prasminga siekiant tiksliai ištirti atskirą medžiagą. Tačiau kasdienybėje geras aprūpinimas atrodo kitaip: kelios tarpusavyje suderintos sudedamosios dalys papildo viena kitą, todėl svarbu ne didžiulė atskira dozė, o darni jų sąveika (daugiau apie tai – kitame skyriuje).

Praktikoje pasiteisino toks padalijimas: kasdienė palaikomoji norma nuolatiniam palaikymui ir – esant poreikiui, pavyzdžiui, pirmojoje fazėje – didesnis pradinis kiekis atsargoms papildyti. Naudojant nuvallo move, tai yra 6 „Snacks“ kasdien (apie 30 g) maždaug 500 kg sveriančiam žirgui; lengvesni žirgai gauna šiek tiek mažiau (4–5 „Snacks“), sunkesni – šiek tiek daugiau (7–8 „Snacks“), poniai – atitinkamai mažiau. Ūminėje fazėje pirmąsias dvi ar tris savaites šerkite dvigubą kiekį, o vėliau grįžkite prie normalios dienos normos.

Keli žodžiai apie skaidrumą – ir tai yra privalumas: pašaruose nėra privaloma nurodyti veikliosios medžiagos kiekio vienai dienos normai (ES reglamentas 767/2009). Todėl daugelis gamintojų to ir nedaro. Jei ant produkto aiškiai nurodyta, kiek kiekvienos sudedamosios dalies atsiduria ėdžiose, tai yra geras ženklas – Jūs tiksliai žinote, kuo šeriate.

O turbūt pati svarbiausia gera naujiena praktikoje: duokite tam laiko. Norint stabilaus rezultato, nuosekliai šerkite bent 8–12 savaičių; pirmuosius teigiamus pokyčius daugelis pastebi jau po 4–6 savaičių. Nuolatinė priežiūra atsiperka.

Kodėl derinys yra daugiau nei jo dalių suma

Įdomiausia kalbant apie šiuos keturis komponentus yra tai, kad jie veikia skirtingose vietose. Viena dienos norma nuvallo move (6 „Snacks“) suteikia:

• Gliukozamino (1.500 mg) – veikia kremzles ir amortizaciją.
• Kolageno (2.550 mg) – palaiko jungiamojo audinio ir kremzlių struktūrą bei elastingumą.
• MSM (2.250 mg) – sausgyslių ir raiščių regeneracijai, turi antioksidacinį poveikį.
• Hialurono rūgšties (150 mg) – sąnarių skysčio sudedamoji dalis sklandžiam judėjimui.

Taigi, užuot kliaujantis tik viena medžiaga, apgalvotas derinys vienu metu apima kelias sritis. Teigiamą įrodymą, kad toks kombinuotas požiūris kasdienybėje gali būti naudingas, pateikia atsitiktinių imčių, aklasis kryžminis tyrimas, atliktas su 24 natūraliai šlubuojančiais žirgais: geriamasis kombinuotas sąnarių preparatas, kurio duota po 21 dieną, buvo susijęs su geresniais judėjimo ir šlubavimo vertinimais, taip pat su geresniais lankstumo ir raumenų tonuso rodikliais nei placebas (Murray ir kt., 2017). Tyrime buvo testuojamas kitas produktas su kitokia receptūra – tačiau kaip įrodymas, kad gerai subalansuotas kombinuotas preparatas turi prasmę, tai yra vilčių teikiantis signalas.

Išvada dėl receptūros: gerai subalansuotam kombinuotam produktui nereikia ekstremalių atskirų dozių – būtent tam ir sukurtas nuvallo move.

Didžiausias iššūkis žirgyne kasdien: šėrimas

Dabar prieiname prie taško, ties kuriuo praktikoje žlunga dauguma gerų ketinimų – ir tai nesusiję su veikliąja medžiaga, o su ėdžiomis.

Kiekvienas, bent kartą šėręs sąnariams skirtais milteliais, žino tai: milteliai dulkia, keičia pašaro kvapą ir skonį, o ypač MSM daugeliui žirgų atrodo kartus. Rezultatas dažnai nuvilia. Kai kurie žirgai tiesiog išrūšiuoja miltelius ir tvarkingai suėda viską aplinkui; kitiems pabaigoje lieka drėgnas likutis, prilipęs prie ėdžių dugno. Įprasti triukai – pratinti pamažu, sudrėkinti, įmaišyti į „mash“ pašarą, paslėpti obuolyje ar banane, įmaišyti į cukrinių runkelių išspaudas – vienam žirgui suveikia puikiai, o kitam – visiškai ne. Ir net jei žirgas iš pradžių ėda, kyla klausimas: ar jis tikrai kasdien gauna visą normą? Stovėti vakare prie ėdžių ir svarstyti, ar brangus papildas tiesiog prasmego kibire, yra būtent tas netikrumas, kurio niekas nenori.

Būtent iš šios patirties – su savais žirgais ir bendraujant su šimtais žirgų savininkų – atsirado nuvallo. Lemiamas klausimas buvo ne „Kaip sukurti dar geresnius miltelius?“, bet: „Kaip užtikrinti, kad kiekvienas žirgas patikimai gautų visą kiekį – ir dar tuo džiaugtųsi?“ Atsakymas – tai nuvallo move Snacks: funkcionalus skanėstas sąnariams, kurį galite tiesiog paduoti iš rankos. Pagrindas iš sėmenų išspaudų, ryžių sėlenų ir sėmenų yra draugiškas skrandžiui bei gaminamas be kviečių ir kukurūzų. Kiekviename „Snack“ yra tikslus veikliųjų medžiagų kiekis – nieko negalima išrūšiuoti, ėdžiose nekyla streso, o davimas tampa apdovanojimu, o ne kasdiene kova.

Ir kad būtų visiškai aišku: jei žirgas turi ūminių problemų, jį pirmiausia turi apžiūrėti veterinarijos gydytojas arba kalvis – nuvallo move Snacks yra patikima kasdienė sąnarių ir sausgyslių pagalba vėliau ir kasdienybėje. Nes galiausiai geriausias papildas yra ne tas, kurio sudedamųjų dalių sąrašas ilgiausias ar laboratorinis rodiklis aukščiausias. Tai tas papildas, kuris iš tikrųjų atsiduria žirgo organizme.

Tuo galite pasikliauti

• ADMR-konform ir be karencijos laikotarpio – saugiai naudojamas varžybose.
• Be pridėtinio cukraus.
• Pagamintas Europoje, užtikrinant aukščiausią kokybę.
• 30 dienų pasitenkinimo garantija – jei nesate patenkinti, grąžinami pinigai.

Kas stovi už nuvallo

Už nuvallo stovi Katja ir Andrés. Turėdami daugiau nei 20 metų praktinės patirties žirgų sporte, mes puikiai žinome, koks svarbus mūsų žirgams yra sklandus ir džiaugsmingas judėjimas – ir kaip stipriai mus pačius paveikia, kai žirgas ryte išeina iš gardo sustingęs. Kalbėdamiesi su daugybe žirgų savininkų, nuolat pastebime, kad trūksta suprantamos, atviros informacijos – ir būtent todėl mes rašome šiuos straipsnius.

Šaltiniai ir tyrimai

[1] Byron, C. R., Stewart, M. C., Stewart, A. A., Pondenis, H. C. (2008). Effects of clinically relevant concentrations of glucosamine on equine chondrocytes and synoviocytes in vitro. American Journal of Veterinary Research, 69(9), 1129–1134.

[2] Clark, K. L., et al. (2008). 24-Week study on the use of collagen hydrolysate as a dietary supplement in athletes with activity-related joint pain. Current Medical Research and Opinion, 24(5), 1485–1496. [apibendrinta – tyrimas su žmonėmis]

[3] Marañón, G., Muñoz-Escassi, B., Manley, W., et al. (2008). The effect of methyl sulphonyl methane supplementation on biomarkers of oxidative stress in sport horses following jumping exercise. Acta Veterinaria Scandinavica, 50, 45. DOI: 10.1186/1751-0147-50-45.

[4] Bergin, B. J., Pierce, S. W., Bramlage, L. R., Stromberg, A. (2006). Oral hyaluronan gel reduces post operative tarsocrural effusion in the yearling Thoroughbred. Equine Veterinary Journal, 38(4), 375–378. DOI: 10.2746/042516406777749218.

[5] Murray, R. C., Walker, V. A., Tranquille, C. A., Spear, J., Adams, V. (2017). A randomized blinded crossover clinical trial to determine the effect of an oral joint supplement on equine limb kinematics, orthopedic, physiotherapy, and handler evaluation scores. Journal of Equine Veterinary Science, 50, 121–128.