Žirgo sausgyslės pažeidimas: simptomai, gijimas ir šėrimas

Kiekvienas, kuriam teko išgirsti šią veterinarijos gydytojo diagnozę, žino tą jausmą: iš pradžių šokas, po to – ilgi nežinomybės mėnesiai. Žirgo sausgyslės pažeidimas yra viena iš labiausiai bauginančių traumų – ir kartu viena iš labiausiai neteisingai suprantamų. Šiame straipsnyje atsakoma į tris klausimus, kurie dabar tikriausiai vienu metu sukasi Jūsų galvoje: Kiek tai rimta? Kiek tai truks? Ir ką galite aktyviai padaryti Jūs patys, kad žirgas tikrai vėl pasveiktų?

Žingsnis po žingsnio aptarsime simptomus, realų gijimo laiką ir reabilitacijos procesą – visa tai pagrįsta žirgų medicinos tyrimais, konkrečiu savaitės planu ir mūsų pačių patirtimi, praėjus sausgyslių reabilitacijos kelią. Jums nebus žadami stebuklai. Gausite tai, ko Jums dabar reikia: aiškią kryptį, skaičius, planą.

Kas yra žirgo sausgyslės pažeidimas?

Žirgo sausgyslės pažeidimas – tai sausgyslių skaidulų, dažniausiai priekinės kojos paviršinės lenkiamosios sausgyslės (OBS), trauma, atsiradusi dėl perkrovos arba ūmaus sužalojimo. Gali įtrūkti pavienės skaidulos (mikropažeidimai), būti pažeisti skaidulų pluoštai arba, sunkiausiu atveju, visiškai nutrūkti visa sausgyslė.

Sveikos sausgyslės sandara

Sausgyslę sudaro tankiai suspaustos, lygiagrečiai išsidėsčiusios kolageno skaidulos – daugiausia I tipo kolagenas. Žirgo kojoje išskiriamos keturios pagrindinės funkcinės struktūros: paviršinė lenkiamoji sausgyslė (OBS, dažniausia pažeidimų vieta), gilioji lenkiamoji sausgyslė (TBS), pakabos raištis ir tiesiamoji sausgyslė. Sausgyslės jungia raumenį su kaulu, perduoda jėgą ir amortizuoja judesius. Kiekvieno šuolio šuoliuojant metu jos išlaiko svorį, daug kartų viršijantį kūno masę.

Kodėl sausgyslės taip sunkiai gyja – prastos kraujotakos problema

Sausgyslių audinyje medžiagų apykaita yra labai lėta. Šis audinys aprūpinamas krauju prasčiau nei raumeninis audinys, ir būtent dėl to gijimas trunka taip ilgai (Dowling ir kt., 2000). Be to, naujai susidaręs audinys dažnai susideda iš III tipo, o ne I tipo kolageno – jis yra mechaniškai mažiau atsparus apkrovoms nei pirminis sausgyslių audinys. Šis prastesnės kokybės atstatymas yra pagrindinė priežastis, kodėl tiek daug žirgų vėliau vėl patiria traumą.

Simptomai: kaip atpažinti sausgyslės pažeidimą?

Klasikiniai žirgo sausgyslės pažeidimo simptomai yra patinimas, karščiavimas pažeidimo vietoje, skausmas spaudžiant sausgyslę ir staiga arba palaipsniui atsiradęs šlubavimas. Kuo anksčiau tai pastebėsite, tuo geresnė prognozė.

Ūminiai požymiai

Esant ūmiai sausgyslės traumai, per kelias valandas pastebėsite ryškų, dažnai lanko formos patinimą užpakalinėje slėsnos kaulo dalyje (angl. „bowed tendon“). Ši vieta yra karšta, kartais jaučiama, kaip pulsuoja arterija. Žirgas į spaudimą reaguoja aiškiu atsitraukimu. Šlubavimas gali svyruoti nuo lengvo ritmo praradimo iki stipraus šlubavimo, kai remiamasi tik trimis kojomis.

Palaipsniai / lėtiniai požymiai

Esant lėtinei perkrovai, požymiai yra subtilesni: nedidelis sausgyslės sustorėjimas, atsirandantis per kelias savaites, retkarčiais jaučiama šiluma po treniruotės, „ne visai grynas“ eisenos vaizdas, nenoras eiti kietais paviršiais ar daryti staigius posūkius. Būtent šie žirgai patenka į rizikos grupę, kuriai gresia staigus, tarsi „iš niekur“ atsirandantis visiškas pažeidimas.

Sunkumo laipsnių apžvalga

Priežastys – kaip atsiranda sausgyslės pažeidimas?

Sausgyslės pažeidimas dažniausiai neatsiranda per vieną akimirką, tai – daugybės mažų mikrotraumų, kurios kaupiasi mėnesius, rezultatas. Galiausiai esant normaliai apkrovai jos staiga virsta matoma trauma.

Ūmi trauma ir lėtinė perkrova

Ūmios traumos – kojos patempimas įmynus į duobę, kluptelėjimas nelygioje vietovėje, kritimas – sukelia klasikinius visiškus pažeidimus. Tačiau lėtinės perkrovos pasitaiko kur kas dažniau: tai mažiausi mikroįtrūkimai treniruočių metu, kuriems nesuteikiama pakankamai laiko sugyti. Kliniškai jie nepastebimi, tačiau audinys tampa vis labiau nestabilus.

Rizikos veiksniai

Prie svarbiausių rizikos veiksnių priskiriamas gilus, klampus ar nelygus gruntas, netaisyklinga kanopos padėtis (ypač pakišti arba per ilgi kulnai), per intensyvus treniruočių grafikas be pakankamų pertraukų, antsvoris, nepakankamas apšilimas ir amžius – maždaug nuo 15 metų kinta sausgyslių struktūra ir mažėja regeneraciniai gebėjimai.

Veterinarijos gydytojo diagnozė

Patikima žirgo sausgyslės pažeidimo diagnozė nustatoma atliekant klinikinį tyrimą kartu su vaizdiniais tyrimais, visų pirma – ultragarsu. Nedarykite prielaidų patys: tiksliai įvertinti sausgyslės traumą yra veterinarijos gydytojo užduotis.

Palpacija, ultragarsas, MRT – kada ką rinktis?

Palpacija – sausgyslės apčiuopimas – yra pirmasis žingsnis. Tai leidžia nustatyti karštį, patinimą ir spaudimo sukeliamą skausmą. Ultragarsas yra auksinis standartas struktūrinei diagnozei nustatyti: jis leidžia pamatyti skaidulų plyšimus, hematomas ir sekti gijimo eigą. MRT (magnetinio rezonanso tomografija) pasitelkiama tuomet, kai ultragarso rezultatai nėra vienareikšmiški, ypač esant pažeidimams kanopos srityje (kanopos ritinėliui, giliosios lenkiamosios sausgyslės intarpui). Reguliari ultragarso kontrolė kas 8–12 savaičių reabilitacijos metu yra būtinybė, o ne pasirinkimas – ji lemia, kada galite saugiai didinti apkrovą.

Gijimas ir gijimo trukmė – ko galite realiai tikėtis

Žirgo sausgyslės pažeidimo gijimas paprastai trunka nuo 3 iki 12 mėnesių, priklausomai nuo pažeidimo sunkumo, žirgo amžiaus ir reabilitacijos disciplinos. Sunkiais atvejais, kol bus pasiektas visiškas atsparumas apkrovoms, gali praeiti ir 12–18 mėnesių.

3 sausgyslių gijimo fazės

Sausgyslių gijimas vyksta trimis fazėmis (Smith, 2008; Dowling ir kt., 2000):

Uždegiminė fazė (1–7 diena): Audinys yra karštas, patinęs, skausmingas. Išsiskiria uždegimo mediatoriai, pradeda rinktis regeneraciją skatinančios ląstelės.

Reparacinė fazė (nuo 2 savaitės iki 3 mėnesio): Fibroblastai gamina kolageną – tačiau daugiausia III tipo, kuris yra mechaniškai silpnesnis. Ultragarsiniame tyrime sausgyslė atrodo „užpildyta“, tačiau ji vis dar labai lengvai pažeidžiama.

Remodeliacijos fazė (nuo 3 iki 12+ mėnesio): III tipo kolagenas palaipsniui pertvarkomas į atsparesnį I tipo kolageną, skaidulos išsidėsto išilgai tempimo apkrovos linijų. Ši fazė yra lemiama – jai kaip stimulo reikia kontroliuojamo judėjimo.

Reali laiko juosta

Prognozė ir atkryčių dažnis

Nemaloni tiesa: grynakraujų lenktyninių žirgų atkryčio dažnis po sausgyslių traumos siekia nuo 50 iki 80 procentų (Dowling ir kt., 2000). Pramoginių ir sportinių žirgų, patiriančių vidutinio lygio apkrovas, rodikliai yra gerokai geresni, tačiau rizika išlieka. Prognozei lemiamą reikšmę turi ne pirminės traumos sunkumas, o disciplina reabilitacijos metu.

Gydymas ir terapija

Žirgo sausgyslės pažeidimo gydymas visada apima ūmią pagalbą, prireikus taikomus šiuolaikinius terapijos metodus ir, svarbiausia, nuoseklų reabilitacijos etapą. Nėra vieno vienintelio metodo, kuris „sutaisytų“ sausgyslę.

Ūminė pagalba

Pirmąsias 48–72 valandas svarbiausia: šaldymas (ledinis vanduo, šaldančios apsaugos, kelis kartus per dieną po 15–20 minučių), ramybės užtikrinimas (gardas, palaikomasis tvarstis), esant reikalui – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), paskyrus veterinarijos gydytojui. Svarbu: nejudinkite žirgo – kiekvienas žingsnis šioje fazėje gali padidinti traumą.

Šiuolaikiniai metodai

Priklausomai nuo pažeidimo sunkumo ir veterinarijos gydytojo vertinimo, gali būti naudojama trombocitais praturtinta plazma (PRP), kamieninių ląstelių terapija, smūginių bangų terapija, tildreno infuzijos arba lazerio terapija. Tyrimų rezultatai yra nevienalyčiai, kai kurie metodai, ypač intratendininė kamieninių ląstelių terapija, rodo daug žadančius rezultatus kalbant apie gyjančio audinio kokybę (Smith, 2008). Pasikonsultuokite su veterinarijos gydytoju, kas naudingiausia konkrečios traumos atveju.

Tvarsčiai, kompresija ir fizikinė terapija

Palaikomieji ir kompresiniai tvarsčiai sumažina patinimą ir palengvina pažeistos sausgyslės apkrovą, tačiau jie turi būti uždėti teisingai – netinkamai apvynioti jie atneš daugiau žalos nei naudos. Magnetinio lauko terapija, soliariumas ir kontroliuojamos vandens treniruotės (vandens treniruoklis, plaukimas) vėlesnėse fazėse gali palaikyti atsistatymo procesą.

Reabilitacija ir atsistatymas – kontroliuojamas kelias atgal

Žirgų, patyrusių sausgyslių traumą, reabilitacija vadovaujasi aiškiu principu: kontroliuojama, palaipsniui didėjanti apkrova, o ne visiška ramybė. Vien tik gardinis režimas neišgydys sausgyslės – tai padeda tik sumažinti ūmią žalą.

Gardinis režimas ir kontroliuojamas vedžiojimas žingine – ką sako mokslas

Visiška imobilizacija lemia prastesnį skaidulų išsidėstymą ir silpnesnį sugijusį audinį. Kai tik pasibaigia ūmi fazė (paprastai po 4–8 savaičių, priklausomai nuo sunkumo), pradedamas kontroliuojamas vedžiojimas žingine – iš pradžių 5–10 minučių kasdien, po to trukmė palaipsniui didinama. Ši vidutinio intensyvumo mechaninė stimuliacija padeda kolagenui išsidėstyti išilgai apkrovos ašies.

Gardinis režimas ir žirgo psichika

Būtent šia tema gauname daugiausia žinučių: „Mano žirgas eina iš proto garde.“ Iš savo darbo su žirgų elgsena patirties žinome, kaip glaudžiai susiję stresas ir gijimas. Lėtinį stresą patiriantis žirgas gamina daugiau kortizolio, o kortizolis stabdo audinių regeneraciją. Atkreipkite dėmesį į streso požymius: nuolatinis lingavimas, oro rijimas (angl. cribbing), apetito praradimas, karštligiškas ėdimas, agresija valant.

Kas gali padėti: vizualinis kontaktas su bent vienu kaimynu, protinis užimtumas naudojant smulkių akių šieno tinklus, lėto šėrimo ėdžias, šakeles graužimui, specialiai skirtas laikas valymui ir masažui. Svarbu nepaversti gardo „bausme“ – žirgai labai tiksliai jaučia mūsų nuotaiką. Daugeliui reabilituojamų žirgų į naudą išeina ir ramus gardo kaimynas, veikiantis kaip socialinis ramstis. Pirmosios dvi savaitės būna sunkiausios; vėliau dauguma žirgų prisitaiko, jei užtikrinamas pakankamas užimtumas ir socialinis kontaktas.

Treniruočių atsistatymo planas savaite po savaitės

Fazė | Apkrova | Laikotarpis 1–4 savaitės | Gardinis režimas, esant reikalui 5–10 min. vedžiojimas žingine nuo 3 savaitės | tik vedant ranka 5–8 savaitės | Žinginė 15–25 min., tvirti takai, jokio minkšto grunto | kasdien, vedant ranka 9–16 savaičių | Žinginė po balnu 20–40 min., galbūt pirmieji ristės intarpai | po ultragarso patikrinimo 17–24+ savaičių | Kontroliuojamai ilginama ristė, pirmieji šuoliavimo intarpai nuo 6–7 mėnesio | leidus veterinarijos gydytojui Nuo 9–12 mėnesio | Laipsniškas grįžimas prie visiškos apkrovos | priklausomai nuo pažeidimo sunkumo

Šėrimas esant sausgyslės pažeidimui – ką iš tikrųjų rodo tyrimai

Žirgų šėrimas po sausgyslės pažeidimo turėtų tikslingai aprūpinti organizmą kolageno peptidais, MSM, gliukozaminu, hialurono rūgštimi bei variu, cinku ir vitaminu E, kad sausgyslių gijimas būtų palaikomas ląstelių lygmeniu. Šėrimas nepakeičia reabilitacijos, tačiau be tinkamų statybinių medžiagų kūnui tiesiog pritrūks resursų kokybiškam atkuriamajam audiniui.

Kokių maistinių medžiagų reikia gyjančiam sausgyslės audiniui?

Kolageno peptidai yra tiesioginiai naujų sausgyslių skaidulų statybiniai elementai. Jie suskaidomi į trumpos grandinės aminorūgštis ir peptidus, kurie panaudojami audinių regeneracijai. MSM (metilsulfonilmetanas) yra organinės sieros šaltinis – siera yra sudėtinė disulfidinių tiltelių, stabilizuojančių kolageno skaidulas, dalis, ir ji pasižymi uždegimą moduliuojančiu poveikiu. Gliukozaminas ir hialurono rūgštis yra klasikiniai ekstraląstelinės matricos elementai, palaikantys jungiamojo audinio vandens balansą. Mikroelementai, tokie kaip varis (kolageno skersinių ryšių formavimas per lizilo oksidazių fermentų šeimą), cinkas ir manganas, yra būtini kofaktoriai. Vitaminas E apsaugo naujai susidariusį audinį nuo oksidacinio streso – tai ypač svarbu didinant apkrovas atsistatymo etape.

Ką rodo tyrimai

MSM poveikis sportiniams žirgams: Marañón ir kt. (2008) placebu kontroliuojamame tyrime su konkūrų žirgais įrodė, kad duodant MSM (8 g per dieną šešias savaites) reikšmingai sumažėjo oksidacinio streso markerių kiekis po fizinio krūvio.

Gliukozaminas / chondroitinas: Forsyth ir kt. (2006) ištyrė vyresnio amžiaus žirgus, turinčius sąnarių problemų, ir nustatė, kad geriamasis gliukozamino / chondroitino papildas, palyginti su placebu, pagerino eisenos rodiklius.

Geriamoji hialurono rūgštis: Bergin ir kt. (2006) tyrime su vienerių metų grynakraujais žirgais pavyko parodyti, kad per burną duodama hialurono rūgštis reikšmingai sumažina pooperacinį kulno sąnario skysčių kaupimąsi – tai įrodymas apie geriamosios hialurono rūgšties biologinį prieinamumą, dėl kurio ilgą laiką buvo diskutuojama.

Kolageno peptidai: Tiesioginių tyrimų su žirgais duomenų dar nedaug, tačiau žmonių ir veterinarijos sporto medicinoje atsiranda vis daugiau įrodymų, kad specifiniai kolageno peptidai gali teigiamai paveikti sausgyslių ir raiščių regeneraciją. Žirgų praktikoje kolagenas vis dažniau įtraukiamas į reabilitacijos koncepcijas.

Dozavimo praktika – kursas ar palaikymas?

Ūmioje ir reparacinėje fazėje tikslinga taikyti kursinę dozę bent 8–12 savaičių. Įprastos paros normos 600 kg sveriančiam žirgui yra 1.500–3.000 mg gliukozamino, 2.000–10.000 mg MSM, 100–200 mg hialurono rūgšties ir 2.000–5.000 mg kolageno peptidų – tikslus kiekis priklauso nuo produkto ir pažeidimo sunkumo. Po reparacinės fazės dozė sumažinama iki palaikomosios. Svarbu: maistinės medžiagos nesuveikia „žaibiškai per tris dienas“. Planuokite savaitėmis, o ne dienomis.

Ėdamumas iš ėdžių – kodėl svarbi produkto forma

Kasdien sulaukiame šio klausimo: „Mano žirgas neėda miltelių – ką daryti?“. Iš savo elgsenos tyrimų patirties žinome, kad žirgų ėdamumo sistema yra itin jautri. Žirgai yra neofobai – jie jautriai reaguoja į naujus kvapus, skonius ir konsistencijas, ypač stresiniais gyvenimo etapais, tokiais kaip reabilitacija. Be to, daugelis reabilituojamų žirgų gardinio režimo metu ir taip ėda mažiau ir išrankiau. Milteliai, pabarstyti ant miuslių, dažnai būna kruopščiai atskiriami. Tai, kas atrodo „patogu“, lieka ėdžiose, bet nepatenka į žirgo organizmą.

Iš elgsenos psichologijos perspektyvos, skanėstų ar granulių formos turi du privalumus: kaip „apdovanojimas“ jos sukelia teigiamas emocijas ir negali būti selektyviai išspjautos. Kasdienybėje arklidėse tai reiškia paprastą dalyką: kas suėdama, tas veikia. Kas lieka ėdžiose – neveikia.

Mes, Katja ir Andrés, sukūrėme „nuvallo move Snacks“ būtent norėdami užpildyti šią spragą: tai funkcionalus skanėstas sąnariams, kurio dienos normoje yra 1.500 mg gliukozamino, 2.550 mg kolageno, 2.250 mg MSM ir 150 mg hialurono rūgšties. Skanėstų forma pasirinkta todėl, kad iš praktikos žinome, jog reabilitacijos fazėje žirgai dažnai atsisako miltelių.

Pašarų papildai nėra stebuklinga priemonė – jie nepakeičia nei gardinio režimo, nei veterinarijos gydytojo paskirto gydymo.

Sausgyslės pažeidimų prevencija

Prevencija prasideda ne apkrovos akimirką, o likus kelioms savaitėms iki jos. Svarbiausi veiksniai yra banalesni, nei daugelis mano – ir būtent todėl jie yra nuvertinami.

Apšilimas: Mažiausiai 15–20 minučių vedžiojimas žingine prieš kiekvieną intensyvesnę treniruotę, varžybų ar šuolių dienomis – ilgiau. Neapšilusios sausgyslės yra kur kas lengviau pažeidžiamos.

Kanopų priežiūra: Kas šešias–aštuonias savaites kanopas turi sutvarkyti patyręs kalvis ar kanopų priežiūros specialistas. Pakišti kulnai ar per ilga priekinė kanopos sienelė pakeičia lenkiamųjų sausgyslių tempimo ašį ir gerokai padidina traumų riziką.

Grunto kokybė: Gilus, klampus ar nelygus gruntas yra dažniausias išorinis rizikos veiksnys. Jei negalite pasirinkti jojimo aikštelės dangos, pritaikykite treniruotės intensyvumą prie sąlygų, o ne atvirkščiai.

Treniruočių eiga: Krūvis didinamas palaipsniui, suplanuojant pertraukas – nedarykite dviejų intensyvių treniruočių dienų iš eilės. Ištvermė išugdoma per kelias savaites, tačiau sausgyslėms prisitaikyti prireikia mėnesių.

Stebėjimas: Po kiekvienos treniruotės perbraukite ranka per sausgyslę. Kitą dieną juntamas karštis, sustorėjimas ar jautrumas spaudimui yra ankstyvieji pavojaus signalai – tai nėra „normalu po šuolių“.

Dažnai užduodami klausimai (DUK)

Kiek laiko trunka žirgo sausgyslės pažeidimo gijimas?

Žirgo sausgyslės pažeidimo gijimas, priklausomai nuo sunkumo laipsnio, trunka nuo 3 iki 12 mėnesių, o esant sunkioms traumoms – iki 18 mėnesių. Lemiamą reikšmę turi ne ūmi fazė, o mėnesius trunkanti remodeliacijos fazė. Be nuoseklios reabilitacijos sugijęs audinys lieka nevisavertis, o atkryčio rizika – didelė.

Ar žirgu, patyrusiu sausgyslės pažeidimą, vėl galima joti?

Taip, po sausgyslės pažeidimo dauguma žirgų vėl tinkami jojimui. Esant 1 ir 2 sunkumo laipsniui, daugelis žirgų vėl atgauna pradinį darbingumą. Esant 3 laipsniui, dažnai tenka koreguoti krūvio lygį. Svarbiausia sąlyga visada yra visapusiška, kelis mėnesius trunkanti reabilitacija prižiūrint veterinarijos gydytojui.

Kas padeda esant žirgo sausgyslės pažeidimui?

Esant sausgyslės pažeidimui, padeda ūmus šaldymas, ramybės užtikrinimas, struktūruotas reabilitacijos planas su kontroliuojamu vedžiojimu žingine ir tikslingas šėrimas papildant racioną kolagenu, MSM, gliukozaminu bei hialurono rūgštimi. Šiuolaikiniai metodai, tokie kaip PRP ar kamieninių ląstelių terapija, gali būti naudingi priklausomai nuo tyrimų rezultatų. Vieno „stebuklingo sprendimo“ nėra.

Kiek laiko trunka gardinis režimas esant sausgyslės pažeidimui?

Gardinis režimas po sausgyslės pažeidimo, priklausomai nuo sunkumo laipsnio, trunka nuo 4 iki 8 savaičių, sunkiais atvejais – iki 12 savaičių. Labai svarbus perėjimas prie kontroliuojamo vedžiojimo žingine – visiška imobilizacija lemia prastesnę gyjančio audinio kokybę. Tikslus laikas nustatomas po ultragarsinio patikrinimo.

Kuo turėčiau šerti žirgą esant sausgyslės pažeidimui?

Esant sausgyslės pažeidimui, organizmą reikėtų aprūpinti audinių regeneracijai būtinomis medžiagomis: kolageno peptidais, MSM, gliukozaminu, hialurono rūgštimi bei variu, cinku ir vitaminu E. Tikslingas 8–12 savaičių kursas reparacinės fazės metu, vėliau dozę galite sumažinti iki palaikomosios. Atkreipkite dėmesį į ėdamumą – nesuėsti milteliai neveikia.

Kokie pojūčiai apčiuopiant žirgo sausgyslės pažeidimą?

Apčiuopiant pažeista sausgyslė yra karšta, sustorėjusi, dažnai standi arba lanko formos ir patinusi. Žirgas į spaudimą reaguoja aiškiai atitraukdamas koją. Visada palyginkite su sveika priešingos pusės koja – šilumos ar patinimo skirtumas tarp skirtingų pusių yra vienas patikimiausių ankstyvųjų požymių.

Šaltiniai

Bergin, B.J., Pierce, S.W., Bramlage, L.R., Stromberg, A. (2006): Oral hyaluronan gel reduces post operative tarsocrural effusion in the yearling Thoroughbred. Equine Veterinary Journal 38(4):375–378.

Dowling, B.A., Dart, A.J., Hodgson, D.R., Smith, R.K. (2000): Superficial digital flexor tendonitis in the horse. Equine Veterinary Journal 32(5):369–378.

Dyson, S.J. (2004): Medical management of superficial digital flexor tendonitis: a comparative study in 219 horses (1992–2000). Equine Veterinary Journal 36(5):415–419.

Forsyth, R.K., Brigden, C.V., Northrop, A.J. (2006): Double blind investigation of the effects of oral supplementation of combined glucosamine hydrochloride (GHCL) and chondroitin sulphate (CS) on stride characteristics of veteran horses. Equine Veterinary Journal Supplement 36:622–625.

Higler, M.H., Brommer, H., L'Ami, J.J., de Grauw, J.C., Nielen, M., van Weeren, P.R., Laverty, S., Barneveld, A., Back, W. (2014): The effects of three-month oral supplementation with a nutraceutical and exercise on the locomotor pattern of aged horses. Equine Veterinary Journal 46(5):611–617.

Marañón, G., Muñoz-Escassi, B., Manley, W., García, C., Cayado, P., de la Muela, M.S., Olábarri, B., León, R., Vara, E. (2008): The effect of methyl sulphonyl methane supplementation on biomarkers of oxidative stress in sport horses following jumping exercise. Acta Veterinaria Scandinavica 50:45.

Smith, R.K.W. (2008): Mesenchymal stem cell therapy for equine tendinopathy. Disability and Rehabilitation 30(20–22):1752–1758.

Apie autorius

Katja ir Andrés yra „nuvallo“ įkūrėjai. Jie apjungia daugiau nei 15 metų praktinę patirtį dirbant su žirgais – nuo laikymo ir žirginio sporto iki reabilitacijos priežiūros – su psichologijos žiniomis. Jų pagrindinis tyrimų ir praktikos akcentas – žirgų ėdimo įpročiai ir klausimas, kodėl arklidėse dažnai atsisakoma pašarų papildų. Būtent iš šios patirties sintezės atsirado „nuvallo move“.