Žirgų „Kissing Spines“ sindromas: ką gali padaryti mityba ir kas iš tiesų sustiprina nugarą

Akimirka, kai veterinarijos gydytojas ištaria „Kissing Spines“ ir parodo rentgeno nuotrauką, kurioje keterinės ataugos yra arčiau viena kitos nei turėtų, daug kam ilgam išlieka atmintyje. Vakare sėdite prie virtuvės stalo, telefone vedate „Kissing Spines arkliams pašaras“ ir tiesiog norite kažką daryti. Pašarų patalpa dažnai atrodo kaip ta vienintelė vieta, kurioje situacija yra Jūsų rankose.

Pirmiausia, atvirai kalbant: nugaros su „Kissing Spines“ vien pašarais nepagydysite. Tai – užduotis Jūsų veterinarijos gydytojui ir kryptingam treniravimui, o ne pašarų kibirui. Tačiau tai nereiškia, kad šėrimas negali niekuo prisidėti. Kūnas, kurį vėl stiprinate – viršutinė linija, sąnariai ir sausgyslės, atlaikantys kiekvieną treniruotę, – gauna daug naudos iš geros, nuoseklios priežiūros. Būtent apie tai ir yra šis straipsnis: sąžiningi, suprantami ir optimistiški atsakymai, pagrįsti moksliniais tyrimais bei praktika žirgyne. Kas iš tikrųjų yra „Kissing Spines“, kada būtinas veterinarijos gydytojas, kuo grindžiamos stiprinamosios treniruotės ir kur į bendrą vaizdą tikslingai įsilieja gera sąnarių bei sausgyslių priežiūra per pašarą.

Kas slypi už „Kissing Spines“

Kiekvieno slankstelio viršuje yra siaura kaulinė atauga – keterinė atauga. Sveikoje nugaroje šios ataugos išsidėsčiusios vienodu atstumu viena nuo kitos. Esant „Kissing Spines“, jos per daug priartėja viena prie kitos, liečiasi arba užeina viena ant kitos – profesiniame žargone tai vadinama „besiliečiančiomis“ arba „persidengiančiomis“ keterinėmis ataugomis. Dažniausiai tai nutinka balno srityje – būtent ten, kur nugarai tenka didžiausias krūvis. Įsivaizduokite tvoros lentelių eilę, kurių viršutiniai galai su laiku tiek pasvyra vienas link kito, kol galiausiai susidaužia – maždaug taip galima tai įsivaizduoti.

Kodėl tai svarbu? Keterinių ataugų pokyčiai nėra retenybė; daugelis žirgų juos turi, niekada nerodydami jokių problemų. Vaidmenį atlieka polinkis ir kūno sudėjimas, bet taip pat ir tai, kaip žirgas treniruojamas: žirgas, kuris daug juda įdubusia nugara ir silpna viršutine linija, šią sritį apkrauna kitaip nei tas, kuris išmoko išriesti nugarą ir nešti save pats. Blogai pritaikytas balnas taip pat yra vienas iš veiksnių. Svarbu: vien rentgeno išvada dar nereiškia problemos. Daugelis žirgų, kurių keterinės ataugos yra arti viena kitos, neturi jokių nusiskundimų ir dirba visiškai normaliai.

Pradėkime nuo geros naujienos: daugelis žirgų, turinčių nedidelių pakitimų, gyvena ir dirba patogiai, o turint aiškią diagnozę bei gerą reabilitacijos planą, dauguma vėl grįžta prie darbo. Atkreipti dėmesį reikėtų tuomet, jei Jūsų žirgas pradeda rodyti naują pasipriešinimą po balnu – ožiuojasi, piestuojasi, bėga nuo komandų –, tampa jautrus ar nenoriai reaguoja balnojant bei veržiant pavaržą, po raiteliu įdumba nugarą, staiga pasikeičia jo elgesys ar sumažėja darbingumas; kartais atsiranda ir užpakalinių kojų šlubavimas. Šiuos požymius turi įvertinti veterinarijos gydytojas. Diagnozę nustato veterinarijos gydytojas apžiūrėdamas, apčiuopdamas ir darydamas rentgeno nuotraukas, dažnai papildomai taikydamas vietinę nejautrą, kad įsitikintų, jog skausmas tikrai kyla iš nugaros. Trumpai tariant: „Kissing Spines“ diagnozuojama ir prižiūrima su veterinarijos gydytojo pagalba, o ne spėliojama prie pašarų lovio.

Kuo grindžiamas sveikimas? Pagrindas beveik visada yra kryptingos stiprinamosios treniruotės: pratimai, kurie stiprina nugaros ir pilvo raumenis, formuoja viršutinę liniją ir padeda žirgui vėl nešti save atpalaiduotoje, ilgoje pozoje. Tai apima darbą tempimo pozoje, darbą su kartelėmis ir kavaletėmis, ramų darbą rankose, vėliau perėjimus ir darbą įkalnėje; daugelis papildomai naudoja kordavimo pagalbines priemones arba vandens bėgtakį, kuris aktyvuoja liemens raumenis. Kokie pratimai ir kokia tvarka tinka Jūsų žirgui, geriausia nustatyti kartu su veterinarijos gydytoju ir kineziterapeutu – geras reabilitacijos planas visada pritaikomas individualiam žirgui. Daugelis klausia apie homeopatiją: struktūriniams nugaros pokyčiams ji neturi patikimų įrodymų; esminiais dalykais išlieka diagnozė, skausmo valdymas ir stiprinamosios treniruotės.

Ir būtent čia atsiranda ryšys su šėrimu. Žirgas, kurį Jūs žingsnis po žingsnio vėl stiprinate, dirba visu savo judėjimo aparatu: su sąnariais, sausgyslėmis ir raiščiais, kurie atlaiko kiekvieną treniruotę. Judėjimas, treniruotės ir apgalvotas šėrimas čia tampa stipria komanda – kryptingas darbas augina raumenis, o gera sąnarių bei sausgyslių priežiūra per pašarą palaiko aktyvų kūną, atliekantį šį darbą. Pažvelkime, kokie statybiniai elementai čia atlieka svarbų vaidmenį.

Statybiniai elementai – ir ką rodo moksliniai tyrimai

Kalbant apie kasdienę sąnarių, kremzlių ir jungiamojo audinio priežiūrą, nuolat iškyla keturi statybiniai elementai. Aptarkime juos atskirai – pirmiausia, kam jie skirti, o tada, ką apie juos sako mokslas.

Gliukozaminas. Gliukozaminas yra natūraliai organizme randamas statybinis elementas, iš kurio organizmas gamina vadinamuosius glikozaminoglikanus – pagrindinę kremzlių ir sąnarių skysčio medžiagą. Kremzlę galima įsivaizduoti kaip elastingą pagalvėlę, dengiančią sąnarių galus ir amortizuojančią smūgius; gliukozaminas aprūpina medžiagomis būtent šią pagalvėlę. San Paulo universiteto atliktame tyrime (Yamada ir kolegos, 2022) [1], 16 žirgų su eksperimentiškai sukelta čiurnos sąnario artroze 120 dienų gavo geriamąjį preparatą su gliukozaminu ir chondroitinu; gydomoje grupėje pagerėjo atskiri rodikliai, pavyzdžiui, šlubavimo vertinimas ir uždegimo žymuo sąnarių skystyje. Tai rodo, kad šis statybinis elementas gali palaikyti kremzlių metabolizmą.

Kolagenas. Kolagenas yra struktūrinis baltymas, suteikiantis jungiamajam audiniui, sausgyslėms ir kremzlėms elastingumo bei tvirtumo – jį galima įsivaizduoti kaip plonas skaidulines virves, kurios suteikia audiniui atsparumą tempimui. Tyrimo su žmonėmis metu (Clark ir kolegos, 2008) [2] 147 sportuojantys suaugusieji, turintys nuo fizinio krūvio priklausančių sąnarių nusiskundimų, 24 savaites kasdien vartojo 10 g kolageno hidrolizato arba placebą; kolageno grupėje nuo krūvio priklausantys sąnarių skausmai pastebimai sumažėjo. Nors tai tyrimas su žmonėmis, tai puikus pavyzdys, kokį vaidmenį kolagenas gali atlikti aktyviai apkraunamiems sąnariams.

MSM. MSM, organinė siera, yra jungiamojo audinio statybinis elementas, žinomas dėl savo antioksidacinių savybių. Sunkus darbas sukelia organizme savotišką ląstelių stresą, kurio metu susidaro laisvieji radikalai. Vieno tyrimo metu (Marañón ir kolegos, 2008) [3] 24 konkūriniai žirgai varžybų laikotarpiu gavo MSM – po 8 mg kilogramui kūno svorio; dėl krūvio atsiradusių streso žymenų kiekis kraujyje buvo gerokai mažesnis. Tai rodo, kad MSM gali padėti organizmui susidoroti su treniruočių ir sporto keliamu krūviu.

Hialurono rūgštis. Hialurono rūgštis yra pagrindinė sąnarių tepalo, sinovijos, sudedamoji dalis – tai tarsi alyva, užtikrinanti sklandų sąnario slydimą. Tyrime (Bergin ir kolegos, 2006) [4] 48 jauni žirgai po kulno sąnario operacijos 30 dienų kasdien per burną gaudavo 100 mg hialurono rūgšties arba placebą; po to gydytų žirgų sąnarių tinimas buvo mažesnis nei placebo grupėje. Tai rodo hialurono rūgšties svarbą gerai veikiančiai sąnarių terpei.

Ką tai reiškia apibendrinant? Šie keturi elementai yra tikri, gerai pagrįsti sveikų sąnarių ir sveiko jungiamojo audinio statybiniai blokai – jie neveikia akimirksniu, bet geriausiai atsiskleidžia savo naudą kaip gero bendro judėjimo, laikymo sąlygų ir šėrimo paveikslo dalis. Ir kad būtų aišku: patys keterinių ataugų pokyčiai taip nėra gydomi – tai lieka veterinarijos gydytojo ir stiprinamųjų treniruočių reikalas. Intriguojantis klausimas yra tas, kaip šie statybiniai elementai dera tarpusavyje.

Dozavimas ir praktika

Tyrimuose naudoti kiekiai yra gera gairė: MSM apie 8 mg kilogramui – 500 kg sveriančiam žirgui tai yra apie 4 g –, hialurono rūgšties 100 mg per dieną, kolageno hidrolizato tyrime su žmonėmis – 10 g per dieną. „nuvallo move“ sukurtas remiantis šia logika: įprasta dienos norma yra 6 „Snacks“ (apie 30 g) žirgui, sveriančiam apie 500 kg. Lengvesni žirgai gauna apie 4–5, sunkesni – 7–8 „Snacks“. Esant ūmioms problemoms, pirmąsias 2–3 savaites galima šerti dvigubą kiekį, o po to grįžti prie normalios dienos normos.

Keli žodžiai apie tarpusavio sąveiką, dažnai cituojamą sinergijos efektą: tai reiškia, kad keli statybiniai elementai veikia skirtingose vietose ir papildo vienas kitą – todėl gerai suderintam kombinuotam produktui nereikia ekstremalios kurios nors vienos medžiagos dozės. Daugiau apie tai – netrukus.

Ir pastaba dėl skaidrumo, kurią galite vertinti kaip privalumą: daugelis produktų net neatskleidžia, kiek iš tikrųjų veikliosios medžiagos yra dienos normoje. Pašarams to nereikalaujama (ES reglamentas 767/2009). Aiškus kiekio nurodymas vienai dienos normai yra geras ženklas – ant „nuvallo move“ pakuotės jis nurodytas.

Belieka apsišarvuoti kantrybe, ir čia vėlgi gera naujiena: sąnarių ir sausgyslių priežiūra nėra vienos savaitės reikalas. Suplanuokite bent 8–12 savaičių nuoseklų šėrimą; pirmuosius teigiamus pokyčius daugelis pastebi jau po 4–6 savaičių. Nuolatinė priežiūra atsiperka.

Kodėl derinys yra daugiau nei jo dalių suma

Pagrindinė kombinuoto produkto idėja yra ta, kad statybiniai elementai veikia skirtingose vietose. Vienoje „nuvallo move“ dienos normoje yra 1 500 mg gliukozamino kaip medžiagos kremzlei, 2 550 mg kolageno jungiamojo audinio ir kremzlių struktūrai, 2 250 mg MSM kaip sieros elemento ir palaikymo esant krūvio stresui, bei 150 mg hialurono rūgšties sąnario terpei. Kiekvienas jų veikia skirtingoje vietoje, o kartu sukuria išbaigtą paveikslą.

Kad šis požiūris turi pagrindo, rodo Murray ir kolegų (2017) tyrimas [5]. Aklame kryžminiame tyrime 24 žirgai 21 dieną gavo kombinuotą sąnarių preparatą (kuriame, be kita ko, buvo gliukozamino ir MSM), o antrojoje fazėje – placebą; vartojant preparatą, judėjimo, ortopedinio tyrimo ir kineziterapinio vertinimo rezultatai buvo geresni. Tirtame produkte buvo ir kitų medžiagų, tokių kaip chondroitinas bei omega-3 riebalų rūgštys, todėl jis nėra identiškas „nuvallo move“ – bet tai yra optimistiškas įrodymas, kad kelių statybinių elementų sąveika gali atsipirkti, ypač toje fazėje, kai žirgas vėl stiprinamas.

Išvada praktikai: gerai suderintam kombinuotam produktui nereikia ekstremalių atskirų dozių – būtent tam ir sukurtas „nuvallo move“.

Didžiausias iššūkis praktikoje: šėrimas

Dabar prieiname prie to taško, kuriame realybėje žlunga daugelis gerų ketinimų – ir tai nesusiję su sudedamųjų dalių sąrašu, o su pašarų kibiru.

Klasikinė problema yra milteliai. Jie dulkia, keičia pašaro konsistenciją ir skonį, o kai kurios medžiagos, pavyzdžiui, MSM, yra kartaus skonio. Daugelis žirgų tiesiog ėda aplinkui ir palieka lovio dugne būtent tuos likučius, kuriuose yra veiklioji medžiaga. Ir net jei iš pradžių Jūsų žirgas ėda miltelius: ar jis tikrai gauna visą dozę? Įprastus triukus tikriausiai žinote – po truputį pripratinti, sudrėkinti, įmaišyti į jovalą, paslėpti banane ar obuolyje, sumaišyti su cukrinių runkelių išspaudomis. Su kai kuriais žirgais tai puikiai veikia. Su kitais – ne. Ir tada vakare stovite prie lovio ir savęs klausiate, ar brangus papildas ką tik atsidūrė kibire, ar žirgo skrandyje.

Kodėl mes atsisakėme miltelių. Mes žinome šį vaizdą iš savo pačių patirties – tiek su savais žirgais, tiek bendraudami su šimtais žirgų savininkų. Vienu metu klausimą suformulavome kitaip. Ne: „Kaip sukurti geresnius miltelius?“ O: „Kaip užtikrinti, kad kiekvienas žirgas patikimai gautų visą dozę – ir dar tuo džiaugtųsi?“ Atsakymas yra „nuvallo move“: tai funkcinis skanėstas sąnariams, kurį paduodate iš rankų, sukurtas skrandžiui draugišku pagrindu be kviečių ir kukurūzų. Jokio svėrimo, jokių dulkančių miltelių. Kiekviename „Snack“ gabalėlyje yra tikslus veikliųjų medžiagų kiekis, neįmanoma nieko išrūšiuoti, jokio streso prie lovio – o šėrimas tampa apdovanojimu.

Kad būtume visiškai atviri: esant nugaros problemoms, tokioms kaip „Kissing Spines“, diagnozė ir reabilitacijos planas turi būti veterinarijos gydytojo ir kineziterapeuto rankose. „nuvallo move“ nėra šio gydymo dalis, tai – patikima kasdienė sąnarių ir sausgyslių priežiūra aktyviam žirgui, kurį vėl grąžinate į darbą. Nes galiausiai geriausias papildas nėra tas, kurio sudedamųjų dalių sąrašas ilgiausias ar kurio laboratoriniai rodikliai aukščiausi. Tai tas papildas, kuris iš tikrųjų atsiduria žirgo organizme.

Verta žinoti: trumpai apie „nuvallo move“

• Atitinka ADMR, saugu varžyboms ir be išlaukos laikotarpio
• Be pridėtinio cukraus
• Pagaminta Europoje, aukščiausios kokybės
• 30 dienų pasitenkinimo garantija

Kas slypi už „nuvallo“

Už „nuvallo“ slypi Katja ir Andrés. Turėdami daugiau nei 20 metų praktinės patirties žirgų sporte, mes puikiai žinome, kokia svarbi mūsų žirgams yra sveika, raumeninga nugara ir lankstūs sąnariai. Kalbėdamiesi su daugybe žirgų savininkų, nuolat pastebime suprantamos, sąžiningos informacijos trūkumą – būtent todėl ir rašome šiuos straipsnius.

Šaltiniai ir tyrimai

[1] Yamada, A. L. M., do Prado Vendruscolo, C., Marsiglia, M. F., Sotelo, E. D. P., Agreste, F. R., Seidel, S. R. T., Fülber, J., Baccarin, R. Y. A., & da Silva, L. C. L. C. (2022). Effects of oral treatment with chondroitin sulfate and glucosamine in an experimental model of metacarpophalangeal osteoarthritis in horses. BMC Veterinary Research, 18, 215. DOI: 10.1186/s12917-022-03323-3

[2] Clark, K. L., Sebastianelli, W., Flechsenhar, K. R., Aukermann, D. F., Meza, F., Millard, R. L., Deitch, J. R., Sherbondy, P. S., & Albert, A. (2008). 24-Week study on the use of collagen hydrolysate as a dietary supplement in athletes with activity-related joint pain. Current Medical Research and Opinion, 24(5), 1485–1496. DOI: 10.1185/030079908X291967 (Tyrimas su žmonėmis)

[3] Marañón, G., Muñoz-Escassi, B., Manley, W., García, C., Cayado, P., Sánchez de la Muela, M., Olábarri, B., León, R., & Vara, E. (2008). The effect of methyl sulphonyl methane supplementation on biomarkers of oxidative stress in sport horses following jumping exercise. Acta Veterinaria Scandinavica, 50, 45. DOI: 10.1186/1751-0147-50-45

[4] Bergin, B. J., Pierce, S. W., Bramlage, L. R., & Stromberg, A. (2006). Oral hyaluronan gel reduces post operative tarsocrural effusion in the yearling Thoroughbred. Equine Veterinary Journal, 38(4), 375–378. DOI: 10.2746/042516406777749218

[5] Murray, R. C., Walker, V. A., Tranquille, C. A., Spear, J., & Adams, V. (2017). A randomized blinded crossover clinical trial to determine the effect of an oral joint supplement on equine limb kinematics, orthopaedic, physiotherapy, and handler evaluation scores. Journal of Equine Veterinary Science, 50, 121–128. [apibendrinta – tomas ir puslapiai patikrinti; DOI vienareikšmiškai nepatvirtintas]

Pastaba: „Kissing Spines“ aprašymai (atsiradimas, diagnostika, įspėjamieji ženklai ir reabilitacija) atspindi dabartines veterinarijos žinias ir neatstoja Jūsų veterinarijos gydytojo atliekamo tyrimo bei konsultacijos.