Žirgų artrozės gydymas: terapijų ir priemonių apžvalga

Diagnozė aiški, ir iš pradžių, ko gero, jaučiate didelį nerimą. Veterinaras nustatė, kad Jūsų žirgas serga artroze. Tikriausiai Jūsų galvoje dabar sukasi daugybė klausimų: ką daryti toliau? Ar apskritai dar galima jodinėti? Ir kaip konkrečiai atrodo tinkamas žirgo artrozės gydymas kasdienybėje? Pirmiausia giliai įkvėpkite. Geroji naujiena ta, kad tinkamomis priemonėmis galima reikšmingai paveikti šios diagnozės eigą. Nors paties sąnarių susidėvėjimo atšaukti neįmanoma, Jūsų rankose yra daugybė svertų. Šiame straipsnyje praktiškai apžvelgsime, kaip atrodo medicininė terapija, kaip pritaikyti judėjimą ir ką kasdien galite padaryti, kad išlaikytumėte savo žirgo gyvenimo kokybę bei džiaugsmą judėti.

Trumpas žvilgsnis į sąnarį: ką reiškia ši diagnozė?

Norint suprasti toliau nurodytas priemones, padės trumpas žvilgsnis į biologiją. Sergant artroze, sąnario kremzlė, kuri paprastai veikia kaip minkštas amortizatorius tarp kaulų galų, pamažu nyksta. Kai šio buferio nelieka, blogiausiu atveju kaulas ilgainiui ima trintis į kaulą. Tai sukelia skausmą ir uždegimus.

Pati kremzlė neturi savo kraujagyslių. Maistinėmis medžiagomis ją aprūpina išimtinai tik sąnarinis skystis (sinovija). Svarbiausias mechanizmas šiuo atveju yra tas, kad tik judėjimo metu apkraunant ir atpalaiduojant sąnarį, sąnarinis skystis yra įsiurbiamas į kremzlę. Būtent todėl judėjimo stoka sergant artroze yra tikras nuodas, ir dėl to žirgams dažnai tenka „įsivaikščioti“, kol sąnarys tampa gerai suteptas.

Veterinarinis žirgų artrozės gydymas

Medicininė priežiūra yra pamatas, kai Jūsų žirgui skauda arba jis šlubuoja. Veterinarinis gydymas pirmiausia siekia nutraukti skausmo ciklą ir sustabdyti sąnario uždegimą, kad sulėtėtų kremzlės irimas.

Tam veterinarai pasitelkia įvairias pasiteisinusias priemones:

• Skausmą ir uždegimą malšinantys vaistai: ūmių paūmėjimų metu žirgui paprastai skiriami sisteminiai vaistai (NVNU), duodami kartu su pašaru arba pastos pavidalu. Jie malšina skausmą, kad žirgas nepradėtų vengti pažeistos kojos apkrovos, o tai savo ruožtu per daug apkrautų kitus sąnarius.
• Sąnarių injekcijos: veiklioji medžiaga suleidžiama tiesiai į pažeistą sąnarį. Dažnai naudojamos hialurono rūgšties ir kortizono kombinacijos. Vis dažniau sąnario terpei nuraminti pasitelkiamos ir regeneracinės terapijos, pavyzdžiui, gydymas autologiniu krauju (IRAP, PRP) arba kamieninėmis ląstelėmis.
• Kanopų priežiūra ir kaustymas: kanopų priežiūros specialistas ar kalvis yra itin svarbi komandos dalis. Pritaikius kanopos kampą ar naudojant specialius ortopedinius pasagus (pavyzdžiui, uždaro tipo, su paminkštinimais ar prailgintomis šakomis), pažeistas sąnarys gali būti mechaniškai atpalaiduojamas su kiekvienu žingsniu.

Svarbu atminti: kokie vaistai, kada, kiek laiko ir kokiomis dozėmis bus duodami, nusprendžia išimtinai tik Jūsų veterinaras. Medicininiai sprendimai turi būti patikėti specialistams, o savarankiškiems eksperimentams su vaistais čia ne vieta.

Svarbiausias kasdienybės veiksnys: žirgų, sergančių artroze, judėjimas

Be tų etapų, kai žirgas yra klinikoje ar gauna ūmų veterinarinį gydymą, didžiąją terapijos dalį užtikrinate Jūs – per judėjimą. Kontroliuojamas, reguliarus judėjimas sergant žirgo artroze yra absoliučiai būtinas.

Ilgesnis poilsis garduose sergant artroze dažniausiai yra neproduktyvus, nes sąnariai sustingsta, sustoja kremzlių aprūpinimas maistinėmis medžiagomis ir sunyksta apsauginiai raumenys. Pats svarbiausias dalykas – tolygumas. Artroze sergančiam žirgui didžiausią naudą teikia kasdienis, vidutinio intensyvumo darbas. Priešingas variantas – stovėjimas penkias dienas, o savaitgalį varginantis išjojimas – yra ypač žalingas.

Apšilimas yra privalomas, o ne pasirenkamas:

Prieš pradedant joti risčia, žirgas turi bent 20 minučių sparčiai žingsniuoti ant kieto, lygaus paviršiaus (pavyzdžiui, asfalto arba gerai prižiūrėto, tvirto smėlio kelio). Per šį laiką pasigamina sąnarinis skystis ir pasiskirsto sąnario plyšyje.

Kada pertrauka yra reikalinga:

Judėjimas yra gerai, bet ne bet kokia kaina. Jei pažeistas sąnarys staiga tampa šiltas, pastebimai patinęs ar žirgas pradeda stipriai šlubuoti, tai reiškia, kad prasidėjo taip vadinamas artrozės paūmėjimas (ūmus uždegimas). Tai aiškus įspėjamasis signalas: nedelsiant kvieskite veterinarą, iškart sustabdykite treniruotes, nes žirgui laikinai reikalinga ramybė, kol uždegimas bus sustabdytas vaistais.

Treniruočių planas ir naudingi pratimai artroze sergančiam žirgui

Gerai apgalvotos treniruotės palaiko stiprius raumenis. Kuo geriau išsivystę raumenys, tuo daugiau stabilumo jie suteikia sąnariams. Konkretūs pratimai artroze sergančiam žirgui visada turėtų būti nukreipti į mobilumo skatinimą, nesukeliant pavienių smūgių ar šlyties jėgų.

Ką reikėtų įtraukti į treniruočių planą:

• Ilgas darbas žingsniu: geriausia gamtoje ant tvirtų takų. Tai geriausia bazinė treniruotė.
• Dideli spinduliai: jodinėjant aikštelėje arba korduojant, išnaudokite visą plotą, darykite didelio spindulio ratus ir tiesias linijas.
• Darbas su kartelėmis (žemame aukštyje): pavienės kartelės arba „Cavaletti“, padėti ant žemės žemiausiame lygyje, verčia žirgą sąmoningai lenkti ir kelti sąnarius, išvengiant kieto nusileidimo, kuris atsiranda šokinėjant.
• Lengvas darbas nuolydžiuose: jojimas įkalnėn ir nuokalnėn žingsniu gamtoje itin efektyviai stiprina užpakalines galūnes, jei tik pagrindas nėra slidus.

Ko būtina vengti:

• Staigūs, siauri posūkiai (tokie kaip voltai arba posūkiai ant užpakalinių kojų), nes tada sąnarius veikia stiprios sukamosios jėgos.
• Klampūs, slidūs ar itin nelygūs paviršiai.
• Dažnas šokinėjimas per kliūtis ar staigūs sustojimai.
• Ilgas stovėjimas iškart po krūvio (geriau dar 10 minučių eiti žingsniu ilgu pavadžiu, kad žirgas atvėstų).

Treniruočių progresą visada planuokite savaitėmis, o ne dienomis. Intensyvumą didinkite tik labai palaipsniui.

Ar galima jodinėti artroze sergančiu žirgu?

Susirūpinimas, ar kada nors dar bus galima sėsti į balną, neramina beveik visus žirgų savininkus. Sąžiningas atsakymas: daugeliu atvejų jodinėti artroze sergančiu žirgu ne tik toliau leidžiama, bet tai yra ir puikus būdas išlaikyti raumenų tonusą.

Būtina sąlyga yra ta, kad veterinaras būtų davęs leidimą, o Jūsų žirgas su balnu judėtų sklandžiai, be šlubavimo ir atsipalaidavęs. Tačiau dažnai tenka pakoreguoti savo pačių lūkesčius. Galbūt ambicingas išjodinėjimo treniruotes M lygiu dabar pakeis sveikas, gimnastinis darbas A lygiu, derinamas su dažnu jodinėjimu gamtoje.

Svarbiausias barometras, rodantis tinkamą krūvio dozavimą, yra diena po jojimo. Jei kitą dieną žirgas iš gardo išeina akivaizdžiai sustingęs, vilkdamas kojas ar staiga priešinasi valymui, vadinasi, vakarykštė treniruotė buvo per intensyvi. Tokiu atveju krūvį vėl šiek tiek sumažinkite.

Laikymas ir kasdienybė: kas iš tikrųjų padeda artroze sergančiam žirgui?

Be terapijos ir jodinėjimo, kasdienė priežiūra yra lemiamas veiksnys. Kas padeda sergant žirgų artroze arklidžių kasdienybėje? Dažnai būtent maži pakeitimai atneša didelių rezultatų.

• Judėjimo paskatų kūrimas: atviro tipo arklidės ar „Paddock Trail“ sistema yra idealus variantas, nes ten žirgas visą dieną juda lėtu žingsniu. Tai tiesiogine šio žodžio prasme išlaiko sąnarius lanksčius. Jei Jūsų žirgas laikomas garde su išėjimu į lauką, kasdienis kelių valandų ganymas arba buvimas levadoje su ramia kaimene yra privalomas.
• Šalčio ir drėgmės valdymas: daugelis artroze sergančių žirgų jautriai reaguoja į šaltą, drėgną orą – jie tampa sustingę ir suvaržyti. Sausa, nuo skersvėjų apsaugota pastogė, o žiemą, esant poreikiui, gerai priglundanti, orui pralaidi gūnia padeda raumenims nesusitraukti nuo šalčio.
• Svorio valdymas: dažnai nuvertinamas veiksnys. Kiekvienas papildomas kilogramas su kiekvienu žingsniu apkrauna pažeistus sąnarius. Artroze sergantis žirgas turėtų būti greičiau lieknesnis nei gerai įmitęs.
• Paviršiaus sąlygos: atkreipkite dėmesį, kad takai atviro tipo arklidėse žiemą nevirstų giliais, sušalusiais purvo plotais, nes suklupimas ir paslydimas sukelia didelį skausmą artrozės pažeistiems sąnariams.

Maistinės medžiagos kaip kasdieniai palydovai: kokį vaidmenį atlieka mityba

Būkime visiškai atviri: pašarų papildai negydo artrozės, neišgydo susidėvėjimo ir nepakeičia nei veterinarinės terapijos, nei tinkamo judėjimo valdymo. Tačiau ką kryptinga mityba tikrai gali padaryti – tai patikimai aprūpinti organizmą tomis maistinėmis medžiagomis, kurių jam kasdien reikia kremzlių metabolizmui, jungiamajam audiniui ir sąnariniam skysčiui.

Tyrimai rodo, kad nuolatinis tam tikrų maistinių medžiagų tiekimas gali palaikyti natūralią sąnarių funkciją. Būtent todėl „nuvallo move“ naudojame mokslu pagrįstą kombinaciją (kiekiai vienoje dienos porcijoje – 6 Snacks, skirtoje 500 kg sveriančiam žirgui):

• Gliukozaminas (1.500 mg): svarbi statybinė medžiaga kremzlių formavimuisi, palaikanti natūralią sąnario amortizaciją.
• Kolagenas (2.550 mg): svarbiausias struktūrinis baltymas jungiamojo audinio, sausgyslių ir kremzlių elastingumui užtikrinti.
• MSM (2.250 mg): organinė siera, kuri yra vertinga pavargusių sausgyslių ir raiščių regeneracijai.
• Hialurono rūgštis (150 mg): pagrindinė funkcinė sąnarinio skysčio sudedamoji dalis.

Tačiau didžiausias iššūkis kasdienybėje dažnai yra visai ne pati veiklioji medžiaga, o jos forma. Nuolat prižiūrimam žirgui maistinės medžiagos mėnesių mėnesius turi būti patikimai įsisavinamos. Tačiau daugelis žirgų labai kruopščiai atsijoja miltelius, palieka jų likučius ėdžių dugne arba dienų dienas apėda aplink papildą. Būtent todėl „nuvallo move“ sukūrėme kaip funkcionalius Snacks. Pagrindą sudaro skrandžiui nekenksmingos linų sėmenų išspaudos, ryžių sėlenos ir linų sėmenys. Šiuos Snacks tiesiog duodate tiesiai iš rankos – be jokio svėrimo, be dulkių ir užtikrintai žinodami, kad visas veikliųjų medžiagų kiekis iš tikrųjų atiteks žirgui.

Kadangi sąnarių struktūros funkcionuoja lėtai, maitinant prireiks kantrybės: rekomenduojame nuosekliai duoti papildą mažiausiai 8–12 savaičių. Pirmieji teigiami judesių pokyčiai praktikoje dažnai pastebimi jau po 4–6 savaičių.

Kokybė, kuria galite pasikliauti

• Atitinka ADMR: leidžiama naudoti varžybose be karencijos laikotarpio.
• Be pridėtinio cukraus: idealiai tinka ir žirgams, turintiems medžiagų apykaitos problemų.
• Pagaminta Europoje: trumpiems pristatymo keliams ir aukščiausiems gamybos standartams.
• 30 dienų pasitenkinimo garantija: ramiai išbandykite „nuvallo move“.

Apie mus

Už „nuvallo“ stovi Katja ir Andrés. Turėdami daugiau nei 20 metų praktinės patirties žirgų sporte, pernelyg gerai žinome, koks svarbus yra tinkamas elgesys su tokiomis diagnozėmis kaip žirgų artrozė, ir kokia reikšminga yra kasdienė mūsų gyvūnų priežiūra bei gydymas. Nesuskaičiuojamuose pokalbiuose prie arklidžių vartų nuolat pastebime, kad trūksta suprantamos ir nuoširdžios informacijos, kai kalbama apie sąnarių ligų valdymą – būtent todėl ir rašome šiuos straipsnius. Norime suteikti Jums veiksmų užtikrintumą, be tuščių pažadų.

Šaltiniai ir tyrimai

[1] McIlwraith, C. W. (1996). General pathobiology of the joint and response to injury. In: Joint Disease in the Horse. W.B. Saunders, 40-70. [apibendrinta]

[2] Forsyth, R. K., Brigden, C. V., & Northrop, A. J. (2006). Double blind investigation of the effects of oral supplementation of combined glucosamine hydrochloride (GHCL) and chondroitin sulphate (CS) on stride characteristics of veteran horses. Equine Veterinary Journal, 38(S36), 622-625. [apibendrinta]